Patarimais dalijasi Lietuvos šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas. Su juo kalbasi Lietuvos šaulių sąjungos taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius.
Š.J. Paskutinė mūsų ciklo tema. Šiandien kalbėsime apie dar vieną pilietinio pasipriešinimo, esant pogrindyje, būdą – paramą diversinėms grupėms. Pagrindinės paramos rūšys: logistika-tiekimas, nakvynės organizavimas ir parama koviniuose veiksmuose. Ko neįvardijau?
A.D. Informacijos teikimas. Net ir būnant nelegaliam statuse galima gauti informacijos. Žvalgant, šnipinėjant, bendraujant su kitais pasipriešinimo dalyviais.
Daug padrikos informacijos gauti galima bendraujant ir su civiliais asmenimis, kurie nedalyvauja pasipriešinime. Žmonės dažnai netyčia gali pasidalinti informacija, kuri jiems atrodo visiškai nereikšminga, tačiau kovotojams ji bus be galo vertinga. Iš informacijos fragmentų dažnai galima sudėlioti neblogą bendrą vaizdą.
Š.J. Apie patruliavimo, logistikos režimą. Gatvėje pastebėta kelių sunkvežimių kolona civiliams gali nieko nesakyti, tačiau kovotojams tai bus svarbi informacija.
A.D. Todėl, net ir nereikšmingus faktus reikėtų įsiminti ir perduoti kovotojams.
Š.J. Kokią informaciją reikėtų rinkti?
A.D. Technika, ginkluotė, ryšio įranga. Bet svarbiausia procedūros. Komendanto laikas, patruliavimo maršrutai, patruliavimo dažnis. Ar išstatomi nematomi patruliai, snaiperiai, kontrsnaiperiai. Objektų stebėjimo sistema.
Š.J. Kameros, judesio jutikliai, dronai...
A.D. Kitas svarbus aspektas – infrastruktūros stebėjimas. Kokia kelių būklė, ar įrengtos inžinerinės kliūtys, kokiu dažnumu yra blokpostai, kokia minavimo sistema.
Š.J. Vienas svarbiausių režimo momentų – pamainos keitimasis.
A.D. Tuo metu priešininkas būna labiausiai pažeidžiamas.
Š.J. Tiekimo kanalai. Nustatyti, kaip pildomos atsargos, koks maršrutas.
A.D. Ypač degalų tiekimas. Lietuvoje visi degalinių tinklai yra privatūs, todėl tikėtina, kad okupantas sunkiai suvaldys situaciją, todėl degalų tiekimą organizuos savarankiškai.
Atkirtus degalų tiekimą, paralyžiuojama sunkiosios karinės technikos veikla. Diversinėms grupėms naudinga informacija apie dažnumą, maršrutus, apsaugą. Kaip vykdomas pristatymas, po kiek benzinvežių kolonoje, kokia apsauga. Ši informacija labai padėtų planuoti išpuolius.
Š.J. Pakalbėkime apie logistinę paramą. Kuo galime būti naudingi?
A.D. Maistas, drabužiai, ginklai, amunicija. Dar vienas labai svarbus ir jautrus tiekimo objektas – medikamentai ir tvarsliava.
Š.J. Tai ypatingai aktualu šaltuoju metų laiku. Šilti drabužiai, vilnonės kojinės, šilti miegmaišiai – labai vertingi dalykai, kuriuos ne visi kovotojai turės.
Tai galėtų būti neveikiančios elektros skydinės, tinkamoje vietoje pastatyti automobiliai, tinkamu laiku išlaužti kiemsargių sandėliukai, daugiabučių rūsiai, liftų priežiūros patalpos.
A.D. Prieglaudos. Ne tik nuolatinei nakvynei, bet ir tarpinės stotelės. Planuojant išpuolius būtina jiems ruoštis iš anksto. Kovotojai planuoja laikinas slėptuves netoli planuojamų pulti objektų, kur galėtų išlaukti iki tinkamo momento, kur galėtų atsitraukti, o pasibaigus operacijai – pasislėpti ir pralaukti valymo operaciją.
Š.J. Dažnai kovotojai vengia statyti į pavojų civilius gyventojus, todėl slėptuves įrengia pramonės objektuose ar visuomeninės paskirties pastatuose.
A.D. Operacijai pasibaigus, atsitraukimui diversinės grupės išsiskaido dalimis, todėl net ir 1-2 žmonėms skirtos slėptuvės labai aktualios.
Š.J. Taip pat aktualu slėptuvės ginklams, amunicijai, maistui. Tam užtenka visiškai nedidelių slėptuvių. Tai galėtų būti neveikiančios elektros skydinės, tinkamoje vietoje pastatyti automobiliai, tinkamu laiku išlaužti kiemsargių sandėliukai, daugiabučių rūsiai, liftų priežiūros patalpos ir pan.
A.D. Kartais atrodo visiškai nereikšmingas dalykas – kaip tinkamoje vietoje paliktas atrakintas krovininis mikroautobusas – kovotojams gali būti labai svarbi parama.
Š.J. Paskutinė paramos rūšis – prisijungimas prie diversinių grupių. Ko gero, jei asmuo turi kovos įgūdžių, jis ir taip prisijungs. Kuo gali būti naudingi asmenys, neturintys įgūdžių ar dėl sveikatos negalintys prisidėti prie kovotojų?
A.D. Pasirinkimas platus. Vienas iš būdų tapti kurjeriu. Pristatinėti ne tik žinutes, bet nugabenti ginklų dalis, amuniciją, maisto atsargas.
Š.J. Vairuotojas. Dauguma turi vairuotojų pažymėjimus. Net ir neturint nuosavo automobilio, galima tapti kovotojus į tarpinius taškus pristatančiu vairuotoju.
A.D. Dar viena labai svarbi parama – medicininės pagalbos suteikimas. Ne tik žaizdų tvarstymas, bet ir bet kokių einamųjų sveikatos problemų sprendimas.
Š.J. Jei operacija nebus sėkminga, reikės skubiai išgabenti sužeistus arba nukautus kovotojus. Tam irgi prireiks pagalbos iš šalies.
A.D. Tam labai praverčia transportas. Geriausiai tam tinkami dengti, be langų, krovininiai mikroautobusai.
Š.J. Kiek verta planuoti patiems prisidėti prie kovinių veiksmų? Diversinės grupės dažniausiai jau būna suformuotos. Atidirbta sistema, užduočių pasiskirstymas, pratybos ir taip toliau. Naują žmogų sėkmingai integruoti užtrunka šiek tiek laiko. Iš patirties žinau, kad į gerai sustyguotą grupę atėjusį žmogų dažniausiai nėra kur dėti.
A.D. Greičiausiai bus abipusis veiksmų derinimas. Kovotojų grupė gali sąmoningai nenorėti įsileisti naujų asmenų. Dėl saugumo. Nežinodami kovinės patirties, neturėdami priežasties pasitikėti.
Š.J. Pačiam irgi reiktų įvertinti faktą, kad įžengus į aktyvią fazę, atgal kelio nebus. Jei jus identifikuos priešininkai, kolaborantai, greičiausiai grįžti į normalų gyvenimą nebegalėsite.
Tai buvo paskutinė iš 30 pilietinio pasipriešinimo temų.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Šaulių sąjunga (www.sauliusajunga.lt)
