Išlaidas didins dar šiemet
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas anksčiau yra sakęs, kad iš papildomų pinigų bus perkama prieštankinė ir priešlėktuvinė ginkluotė GROM, investuojama į poligonų infrastruktūrą.
Konservatorė Rasa Juknevičienė sakė, kad finansavimą gynybai būtina didinti, tačiau nuogąstavo, kad antroje metų pusėje skirti pinigai gali būti išleisti ne ten, kur jų labiausiai reikia. Tačiau R.Juknevičienė tikino, kad, nepaisant to, gynybai finansavimą būtina didinti kuo greičiau, o tai po Ukrainos krizės suprasti pradėjo ne tik valdžia, bet ir visuomenė.
Konservatorė Rasa Juknevičienė sakė, kad finansavimą gynybai būtina didinti, tačiau nuogąstavo, kad antroje metų pusėje skirti pinigai gali būti išleisti ne ten, kur jų labiausiai reikia.
„Gaila, kad tai įvyko ukrainiečių kraujo sąskaita“, – pridūrė parlamentarė.
Sprendimą didinti finansavimą gyrė ir kiti konservatoriai. Tiesa, jie pabrėžė, kad didžiausias nuopelnas čia yra ne valdančiosios daugumos ir krašto apsaugos ministro, o prezidentės Dalios Grybauskaitės.
Atsakydamas į kritiką J.Olekas prašė kolegų atsikvošėti ir laikytis susitarimo šį sprendimą priimti be didelių diskusijų.
„Tai jums neužteko Gruzijos, jums reikėjo sulaukti Ukrainos, kad padidintumėte finansavimo gynybai“, – rėžė J.Olekas teigdamas, kad dabartiniai valdantieji puikiai žino ką ir kiek finansuoti, o gynybai jau dabar skiria daugiau, nei savo valdymo laiku skyrė konservatorių ir liberalų Vyriausybė.
Krašto apsaugos ministerijai (KAM) šiemet iš biudžeto papildomai bus skiriami 85 mln. litų – 65 mln. litų būtų gauta iš didesnių akcizų pajamų, o 20 mln. litų iš skolintų pinigų. Dar 45 mln. litų krašto apsaugai bus skirta iš Privatizavimo fondo, tam panaudojant iš Vokietijos bendrovės E.ON atgautą depozitą už „Lietuvos dujų“ akcijų pardavimą.
Karių bus daugiau
Taip pat antradienį Seimui buvo pateiktas įstatymo projektas, pagal kurį numatom didinti ir profesinės karo tarnybos, ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičių.
Bendras ribinis karių ir kariūnų skaičius 2015 metais nustatomas nuo 14 340 iki 18 460. Profesinės karo tarnybos karių ribinis skaičius kitiems metams būtų nustatomas nuo 7 800 iki 8 800. Taip pat numatoma, kad pradinės karo tarnybos karių skaičius turėtų būti beveik trečdaliu didesnis nei dabar.
Krašto apsaugos sistemoje iš viso tarnauja apie 14,5 tūkst. asmenų, iš jų – 7,8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių.
Numatoma, kad pradinę tarnybą atliks nebe 1 050 karių, o 1 590.
Parengtojo rezervo kariais tampama baigus privalomąją karo tarnybą Lietuvoje ar kitose NATO ir ES valstybėse, trejus metus ištarnavus savanorių karo tarnyboje, taip pat baigus bazinius karinius ar jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, kariūnams baigus pirmuosius studijų metus.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu krašto apsaugos sistemoje iš viso tarnauja apie 14,5 tūkst. asmenų, iš jų – 7,8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, 4,2 tūkst. karinėse pratybose ir mokymuose nuolat dalyvaujančių atsargos karių sudaro aktyvųjį rezervą, dar 2,3 tūkst. yra civiliai.
