Pataisomis nustatomi bendrieji karinės jėgos naudojimo principai, užtikrinant, kad karinė jėga taikos metu nebūtų naudojama daugiau, nei būtina nustatytam karinės operacijos tikslui pasiekti, proporcingai, nepažeidžiant kitų teisės aktų reikalavimų, o apie jos naudojimą gali būti informuojama visuomenė.
Tikslas – atremti grėsmes
Pasak komiteto vadovo, galimos įvairios nevalstybinių ginkluotų organizacijų provokacijos ar ginkluotų grupuočių išpuoliai, neteisėtas valstybės sienos kirtimas, nustatytų karinio tranzito procedūrų pažeidimas, neramumai, sukeliantys ginkluotus incidentus ir grasinantys mūsų nacionaliniam saugumui.
Nustatoma, kad taikos metu vykdant kariuomenės uždavinius naudojami tik individualūs ginklai ir specialiosios priemonės ir tik savigynos tikslais, o didesnės apimties karinė jėga gali būti naudojama tik išskirtiniais atvejais: saugant valstybės teritoriją, ginant oro erdvę, kontroliuojant Lietuvos teritorinę jūrą, vykdant teroro išpuolio likvidavimo operaciją.
„Tikslas yra sureaguoti į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir turėti priemones atremti naujo tipo nekonvencinio karo grėsmes. Kalbama apie tai, kad būtų sudaryta galimybė panaudoti kariuomenę, reaguojant į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, kurie pagal savo pobūdį neprilygsta agresijai“, – prieš balsavimą sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
Pasak komiteto vadovo, galimos įvairios nevalstybinių ginkluotų organizacijų provokacijos ar ginkluotų grupuočių išpuoliai, neteisėtas valstybės sienos kirtimas, nustatytų karinio tranzito procedūrų pažeidimas, neramumai, sukeliantys ginkluotus incidentus ir grasinantys mūsų nacionaliniam saugumui.
„Dėl šių priežasčių atsiranda poreikis kariuomenei veikti ir gebėti į tokias grėsmes reaguoti nedelsiant bei turėti tam tinkamus pajėgumus“, – Seimo Ryšių su visuomene skyriaus išplatintame pranešime cituojamas A.Paulauskas.
Priimtas naujos redakcijos Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statutas įtvirtina karinės jėgos naudojimas saugant Lietuvos Respublikos teritoriją. Nustatyta, kad sprendimą dėl kariuomenės panaudojimo reaguojant į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos aktams, priima prezidentas. Šis sprendimas įsigalios nuo priėmimo ir turės būti nedelsiant vykdomas. Taip pat prezidentas turės sprendimą teikti tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui, kuris galės sprendimą patvirtinti arba panaikinti.
Numatoma, kad kelių įstatymų pakeitimai įsigalios nuo sausio.
Iki šiol nebuvo reglamentuota
Kaip pažymi KAM, šiuo metu įstatymai nereglamentuoja karinės jėgos naudojimo specifikos vykdant pagrindinius Lietuvos kariuomenės uždavinius taikos metu – saugoti valstybės teritoriją ir stebėti, kontroliuoti bei ginti Lietuvos oro erdvę ir teritorinę jūrą, tad esamas reguliavimas nepakankamas.
Taip pat iki šiol Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statute reglamentuojamas tik šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimas, nors Lietuvos kariuomenė disponuoja ir prireikus galėtų naudoti kur kas platesnį spektrą techninių jėgos priemonių, t. y. karinę techniką ir sprogmenis.
Pasak ministerijos, pataisos sudarys teisines prielaidas reaguoti panaudojant karinę jėgą į ginkluotus incidentus sausumoje bei Lietuvos oro erdvės ir teritorinės jūros pažeidimus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui, ne tik ginklų ir specialiųjų priemonių, bet ir karinės technikos bei sprogmenų naudojimą, taip pat įtvirtins karinės jėgos naudojimo dalyvaujant tarptautinėse operacijose principus.
