Bet ar iš tiesų Šiaurės Korėjos karinė galia yra pakankama, kad būtų galima kalbėti apie realią grėsmę? BBC pateikiami duomenys rodo, kad nepaisant milžiniško karių skaičiaus šalies kariuomenė remiasi apgailėtinai sena karine technika, o didžiausiu trūkumu karo atveju taps beveik tuščias Pchenjano biudžetas.
Šiaurės Korėja gali pasigirti didžiausiu karių skaičiumi – 1,2 milijono aktyvių karių ir 7,7 milijono karių rezerve. Tiesa, daliai jų trūksta netgi amunicijos, o didžioji dauguma turi menką supratimą apie šiuolaikinę karybą.
Artilerijos pajėgos turi 8600 artilerijos pabūklų, tačiau dauguma jų pirkti už labai menką kainą, beviltiškai pasenę ir gali pasiekti tik netoli esančius taikinius.
4300 – tiek tankų turi Šiaurės Korėjos karinės pajėgos. Visi jie įsigyti dar sovietiniais laikais. Iš sovietų karinio šiukšlyno pirkti ir karo lėktuvai, kurių Pchenjanas turi 820. Daugumos jų būklė tokia prasta, kad sunkia užduotimi taptų atsiplėšimas nuo oro uosto tako. Vienas amerikiečių F-16 galėtų vienu šūviu numušti bent kelis tokius Šiaurės Korėjos lėktuvus.
Pchenjanas turi ir 70 povandeninių laivų, kurių vienintele nauda gali tapti specialiųjų pajėgų pergabenimas į Pietų Korėjos teritoriją. Būtent specialiųjų pajėgų kariai yra didžiausia grėsmė.
200 000 gerai treniruotų ir ištikimų specialiųjų pajėgų karių gali veikti mažais būriais ir, pavojingiausia, panaudoti cheminį ginklą. Juos sunku užtikti ir sunaikinti, o Šiaurės Korėja turi nežinomą skaičių tokių ginklų.
Pchenjanas karinių paradų metu mėgsta demonstruoti tarpžemyninę balistinę raketą, kuri tariamai gali pasiekti JAV vakarinę pakrantę, tačiau labai abejotina, ar ji sugebėtų nešti didelės galios užtaisą, o taip pat – ar korėjiečiai turi galimybę ją preciziškai pasiųsti į taikinį.
6000 – tiek kibernetinių karių turi Pchenjanas. Jų darbas – įsilaužti į Vakarų valdžios institucijų ar kompanijų kompiuterines sistemas ir perimti duomenis ar šantažuoti (kaip tai nutiko „Sony“ kompanijai).
Konvencinio karo atveju Šiaurės Korėjos galimybės būtų labai ribotos. Vienintelė galimybė grasinti Vakarams – cheminio ginklo naudojimas ir vis labiau vystomos branduolinio ginklo galimybės. Ekspertų teigimu, Pchenjanas karštligiškai bando sukurti tokį užtaisą, kurį galėtų nešti raketa.
Didžiausias Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno galvos skausmas – tuščias šalies biudžetas. Be kitų valstybių finansinės pagalbos Pchenjanas galėtų kariauti tik kelias dienas, daugiausia remdamasis pavieniais raketų smūgiais ir partizaniniais milžiniškos kariuomenės veiksmais. Šis kelių dienų karas neabejotinai būtų žūtbūtinis, pareikalautų šimtų tūkstančių, o gal net ir milijonų korėjiečių gyvybių.
