Šiuos faktus redakcijai atskleidė Rytų Ukrainoje kariavęs „savanoris“, kuris dėl suprantamų priežasčių panoro likti nežinomas. Tai – daugiau nei 30 metų vyras, anksčiau ne kartą dalyvavęs Rusijos taikdarių misijose įvairiose šalyse.
Jis, duodamas interviu „Novaja gazeta“, patvirtino faktus, kad Rytų Ukrainoje kariavo Pskovo divizijos desantininkai, kurių daugelis žuvo ir buvo slapta palaidoti, artimiesiems pamelavus, kad žuvo per pratybas ar nelaimingus atsitikimus.
Rusijos karys „Novaja gazeta” žurnalistams atskleidė schemą, kas ir kaip verbuoja „savanorius“, kur juos treniruoja ir kiek moka už karą.
Užverbuotuosius atrenka FST agentai
– Kaip jus verbuoja?
– Yra keletas būdų. Jei specialybė siaura, tokių ieško namuose, per karinius komisariatus. Labai paklausūs specialiųjų pajėgų kariai, karinės žvalgybos specialistai, diversantai.
Į pokalbius kviečia Federalinės saugumo tarnybos (FST) agentai. Bet tai daugiau formalumas: ima beveik visus.
Taip pat ieškoma per karo veteranų organizacijas. Jų labai daug. „Kovinė brolija“, „Karinių veiksmų veteranai“, „Afganistano veteranai“, „Kariai – internacionalistai“.
Per susirinkimus tiesiog siūloma, klausiama, kas nori. Norinčiųjų atsiranda. Daugiausia tai į pensiją išėję kariškiai. Juos suregistruoja, po to kviečia pokalbiui. Į pokalbius kviečia Federalinės saugumo tarnybos (FST) agentai. Bet tai daugiau formalumas: ima beveik visus.
– Visus?
– Taip. Vieno jau surinkimo punkte klausė namų adreso. Jis muistosi: „Aš ne ten, kur registruotas, gyvenu“. „O kur tu gyveni?“ „Na, ne namuose gyvenu“. Pasirodė, kad jis stotyje nakvoja. Iš stoties jį ir paėmė.
Manau, kad verbuotojams moka už kiekvieną žmogų. Pagal jų ataskaitas tikriausiai visi savanoriai – superkariai, superspecialistai. Neima tik tų, kuriems nėra 25-erių. Tikriausiai jauni žmonės dar turi stiprius ryšius su šeima, su tėvais.
Daugiausia savanorių užverbuojama per kazokus. „Rusijos kazokų sąjunga“ ir „Dono didžioji kariuomenė“ – šios dvi kazokų organizacijos viena kitos nekenčia, nepripažįsta, bet žmones verbuoja ir vieni, ir kiti.
Vienus vilioja apeliuodami į patriotinius jausmus, kitus – pinigais. Kai kurie tokių pinigų niekada nėra regėję.
– Kokių?
– Bendra suma skiriama visam daliniui, o toliau jau vadas sprendžia, kam ir kaip ją paskirstyti. Skirtinguose daliniuose būna skirtingai.
Mūsų dalinyje – nuo 60 tūkst. rublių, yra tokių, kurie gauna 80 ar 90 tūkst. rublių, vadai – dar daugiau.
– Čia už kiek laiko tiek moka?
– Už mėnesį. Žmonės patys pasako, kuriam laikui nori važiuoti. Mažiausiai – mėnesiui, kai kurie – daugiau.
Dar numatytos ir kompensacijos. Už lengvą sužeidimą – 120 tūkst. rublių, už vidutinio sunkumo – 180 tūkst., už sunkų – 360 tūkst. rublių. Už mirtį – taip pat 360 tūkst. rublių bei laidotuvių organizavimas. Bet to jau, aišku, nepatikrinsi.
– Visuomet sumokama?
Dar numatytos ir kompensacijos. Už lengvą sužeidimą – 120 tūkst. rublių, už vidutinio sunkumo – 180 tūkst., už sunkų – 360 tūkst. rublių. Už mirtį – taip pat 360 tūkst. rublių.
– Įvairiai būna. Žinau, kad prieš dvi savaites vienas kazokų atamanas, pravarde „Terek“, dingo su visais būrio pinigais. Būryje buvo per 100 žmonių. Iš kiekvieno jis pavogė nuo 2000 iki 3000 JAV dolerių. Štai ir skaičiuokit. FST pradėjo patikrinimą, bet, manau, jei jis pasidalins su kuo reikia, nieko jam už tai nebus.
Kazokų atamanai – labai dažnai visokie perėjūnai. Patys sau pasiskiria karinius laipsnius, nors karyboje mažai ką išmano.
Buvo toks atamanas Samurajus, jis kariavo netoli Snežnojės miesto, lyg ir Dmitrovkoje. Praeityje – milicijos kapitonas. Jo beveik visą būrį paklojo. Jis grįžo į Rusiją, dabar renka naujus kareivius.
– Ar aišku, iš kur tie pinigai?
– Tvirtinti negaliu. Kai kas kalbėjo, kad moka Janukovyčius (į Rusiją pabėgęs buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, – red. past.) ir jo aplinka.
– Kada sumoka pinigus?
– Prieš pat išvažiavimą į Ukrainą. Vaikinai nurodo sąskaitas, vadas važiuoja į artimiausią banką ir perveda pinigus.
Treniruojasi stovykloje Rostove
– Kaip toliau viskas vyksta?
– Po pokalbio išsiunčia į Rostovą. Surinkimo punkto adresas neskelbiamas, bet stotyje visus sutinka. Atvažiavus kompensuojamos išlaidos už bilietą.
– Bilietus perkate patys?
– Na, taip. Kitaip galima grąžinti bilietą, niekur nevažiuoti ir gauti pinigus. Juk viskas gi neoficialiai. Sakykim, lėktuvo bilietas kainuoja 20 tūkst. rublių. Verbuotojas pareikš, kad surinko 100 žmonių grupę, po to grąžins bilietus ir jau turės 2 milijonus rublių. Čia gi Rusija.
– Kur yra surinkimo punktas?
– Jis buvo poilsio bazėje "Minplita" (sanatorija Rostovo prie Dono mieste, – red. past.).
Ten atiduodi visus dokumentus, banko korteles. Idėja ta, kad niekas negalėtų išduoti, jog mes esame Rusijos piliečiai.
Ten paima pirštų antspaudus, nufotografuoja. Vietiniai FST agentai patikrina, ar nesi federalinėje paieškoje, ar nesi padaręs kriminalinių nusikaltimų, kur tarnavai ir ar apskritai tarnavai.
Ten atiduodi visus dokumentus, banko korteles. Idėja ta, kad niekas negalėtų išduoti, jog mes esame Rusijos piliečiai.
Tuomet gauni slapyvardį. Po to išsiunčia į Žalią salą (nedidelė sala Dono upėje, kur yra kelios turistinės bazės, – red. past.), į „Karavaj“ poilsio bazę. Ten nameliai, gyvename po keturis žmones, vienas į kitą kreipiamės tik slapyvardžiais.
– Kas vyksta bazėje?
– Laukiame, kol susirinks reikiamas kiekis žmonių, kad galėtume važiuoti į poligoną. Vyksta užsiėmimai, bet tai priklauso nuo dalinio vado.
Daugiausia vyksta fizinis parengimas, taktinės pratybos, mokoma sprogdinti minas, dirbti su žemėlapiais, suteikti medicininę pagalbą karo sąlygomis. Bet nėra jokių ginklų.
Vėliau siunčia į poligoną kelioms dienoms. Daugelis ten supranta, kad trūksta fizinių duomenų, ir išvažiuoja. Poligone jau duoda ginklus, uniformas, kurios, beje, pasiūtos taip, kad būtų panašios į ukrainiečių ir daug geresnės kokybės nei Rusijos armijos.
Jei formuojamas motorizuotų šaulių batalionas, duoda tankų, šarvuočių, šarvuotų mašinų.
Bet netvarka – klaiki. Sako: dabar jūs trys – tankistai, o jūs būsite artileristai. Normaliai? Juk žmonės mokosi vos kelias dienas. Ir viskas, pirmyn prieš „ukropus“ (taip Rusijoje niekinamai vadinami ukrainiečiai, – red. past.).
Aš mačiau, kaip ginklai, transportas išduodami apskritai be parašų. Ateina žmonės, sako, mes iš tokio ir tokio būrio, mums reikia dviejų automatų ir mašinos. Ir jiems duoda.
Poligone atiduodame savo mobiliuosius telefonus. Karinę užduotį paskelbia tik prieš pat kertant sieną arba jau atvykus į Luhansko ar Donecko sritis.
– Ar dažnai į Ukrainą siunčiamos kolonos su technika?
– Beveik kiekvieną dieną.
– Kodėl tuomet separatistai skundžiasi, kad mažai sunkiosios karinės technikos?
– Nežinau. Kiekvienas dalinys gaudavo tankų ir kitų „geležų“. Kitas reikalas, kad techniką dažnai sugadindavo arba nemokšiškai prarasdavo jau per pirmą mūšį. Todėl kad kolchozninkų – daug, o specialistų – mažai. Be to, trūksta degalų, šaudmenų.
Aš žinau, kad mums karinę techniką į Rostovo sritį varė iš Krymo. Tai buvo ta technika, kurią kariniuose daliniuose paliko ukrainiečių kariškiai, kai mūsiškiai jų paprašė išeiti. Ukrainos saugumo tarnyba sugeba atsekti ginklų kelią. O čia ką atseksi? Ginklai buvo paskirti Ukrainos kariuomenei, ir viskas.
– Tai vienintelis kelias patekti į Ukrainą?
– Žinoma, kad ne. Yra bepročių, kurie eina patys. Yra kitų organizuotų grupių. Žinau, kad Rostove buvo du surinkimo punktai. Štai batalioną „Vostok“ atskirai formuodavo. Ten daugiausia čečėnai.
Dar vienas surinkimo punktas yra Pamaskvėje, netolo Solnečnogorsko miesto, bet ten renka tik tam tikrų specialybių žmones, labai griežta atranka.
Viską pradeda kazokai, FST atsako už slaptumą, o Gynybos ministerija užtikrina aprūpinimą.
– Kas kuruoja visą procesą?
– Viską pradeda kazokai, FST atsako už slaptumą, o Gynybos ministerija užtikrina aprūpinimą. Dabar kalbama, kad savanoriams Gynybos ministerija net rengia sutartis, kaip civiliams specialistams.
Žūsta šimtai
– Ar daug žuvusiųjų?
– Netekčių labai daug. Per Čečėnijos kampaniją buvo daug mažiau. Tie, kurie važiuoja, daugiausia būna labai prastai apmokyti. Daugelis nesupranta, kur važiuoja. Ten vyksta pats tikriausias, didžiulis karas. Daugelis, patekę į tikrą mūšį, meta ginklus, panikuoja.
Štai vienas 300 žmonių būrys įėjo į Ukrainą ir jau pirmą savaitę 200 buvo žuvę ar sužeisti. Artilerija apšaudė į jų pozicijas ir viskas.
Jei vado nervai stiprūs, jis stengiasi koridoriumi išvesti atgal visus, pasiima ir žuvusius ir sunkiai sužeistus. Bet ne visus pavyksta išvežti. Laidoja ten pat. Žūsti, o vietiniai separatistai žino tik tavo pravardę.
Iki liepos 4 dienos savanoriai iš viso nebuvo registruojami. Kitaip sakant, visi, kurie žuvo iki liepos 4 dienos, – nežinomi. Surinkimo punkte dabar tiek pasų guli...
Jei kovotojo kūnas kerta sieną, iš karto paskiriami žmonės, kurie jį veža artimiesiems. Šį procesą taip pat kuruoja FST.
