Kaimyninės šiaurės šalys NATO veikloje dalyvauja aktyviau nei kai kurios visavertę narystę organizacijoje turinčios valstybės, pavyzdžiui Vokietija. Tačiau, užpuolimo atveju, joms negaliotų penktasis straipsnis, skelbiantis, kad vienos valstybės užpuolimas yra laikomas viso karinio bloko užpuolimu.
Prieš Rusijos pradėtus karinius veiksmus Ukrainoje Švedijos ir Suomijos politinėje scenoje vyravo pragmatinių santykių su didžiuoju kaimynu šalininkai. Vis dėlto situacija keičiasi.
Būsimasis Suomijos premjeras pirmininkas Alexanderis Stubbas tvirtina, kad norėtų matyti savo šalį Aljanse, kuris, pasak jo, „maksimizuotų Suomijos nacionalinį saugumą“.
Nors dabartinė valdančioji Suomijos koalicija narystės NATO klausimo nėra svarsčiusi, padėtis gali pasikeisti po rugpjūtį vyksiančių Suomijos parlamento rinkimų. Juos laimėti dideles galimybes turi A.Stubbo vadovaujama konservatyvi Kokoomus partija.
Tokios kalbos ne juokais siutina Rusijos politikus. Po viešų A.Stubbo svarstymų apie galimą narystę NATO, prezidento Vladimiro Putino patarėjas Sergejus Markovas pagrasino, kad Suomijos narystė Aljanse gali išprovokuoti Trečiąjį pasaulinį karą.
S.Markovas iššaukiančiai aiškino, kad „antisemitizmas išprovokavo Antrąjį pasaulinį karą, o rusofobija gali prisidėti prie Trečiojo pasaulinio pradžios“.
Vladimiro Putino patarėjas Sergėjus Markovas pagrasino, kad Suomijos narystė aljanse gali išprovokuoti trečiąjį pasaulinį karą
Pasak apklausų, dauguma suomių nepritaria narystei NATO, o ir Suomijos politikai yra susiskaldę.
Socialdemokratų partija pasisako prieš narystę, o už užsienio ir gynybos politiką atsakingas prezidentas Saulis Niinisto taip pat skeptiškai vertina tokią galimybę,
Pasak prezidento, Suomija turėtų remti bendrų ES karinių pajėgų kūrimą.
Ekspertai teigia, kad Suomijos sprendimas didele dalimi priklausys nuo kaimyninės Švedijos santykių su NATO. Nors Stokholmas vaidina svarbų vaidmenį, bandant išspręsti karinį konfliktą Ukrainoje, tačiau, tikėtina, kad dabartinė centro dešiniųjų vyriausybė, pasisakanti už narystę, pralaimės rudenį vyksiančius rinkimus prieš NATO pasisakančioms centro kairės partijoms.
Galima Suomijos ir Švedijos narystė NATO sukeltų ir daug praktinių problemų. Nepaisant kaimyninių šiaurės valstybių narystės NATO, išliktų Baltijos šalių apginamumo dėl geografinių priežasčių klausimas. Pavyzdžiui, Suomija yra pasirašiusi sutartį, pagal kurią jai priklausančios Alandų salos Botnijos įlankoje negali būti militarizuotos.
Apibendrinant galima teigti, kad realiausias įvykių scenarijus šiandien yra ne Suomijos ir Švedijos narystė NATO, bet didesnis bendradarbiavimas su NATO.
Tikėtina, kad abi Šiaurės šalys toliau stiprins santykius su kariniu bloku, bet nepavers Baltijos jūros vidiniu NATO ežeru. Tai palieka Rusijos politikams atrištas rankas galimoms provokacijoms regione ateityje.
