Vasario mėnesį žuvo du Azerbaidžano kariai ir vienas Armėnijos civilis. Manoma, kad nuo metų pradžios šio konflikto metu iš viso žuvo mažiausiai dvylika žmonių.
Kalnų Karabachas yra kalnuotas regionas, dėl kurio jau du dešimtmečius nesutaria Azerbaidžanas, kurio teritorijoje jis yra, ir Armėnija, kadangi jame daugiausiai gyventojų – armėnai. Oficialiai 1994 m. buvo pasiektos paliaubos, tačiau mūšiai nesiliauja. Ekspertai perspėja, kad šiemet viskas krypsta itin bloga linkme, nes daugėja aukų – tiek karių, tiek civilių.
Netyčinis karas
Regioninių studijų centro, nepriklausomo tyrimų centro Armėnijoje, direktorius Richardas Giragosianas „Newsweek“ sakė, kad jam vis didesnį nerimą kelia netyčinio karo tikimybė – kad prasidės plataus masto kariniai susirėmimai, kuriuos paskatins nedidelis įvykis. Jo nuomone, abi konflikto pusės beatodairiškai lekia į pavojingą situaciją. Ekspertas perspėja, kad artimiausiais mėnesiais gali būti žymiai daugiau aukų.
R.Giragosianas teigia, kad abiejų pusių kariai yra labai priartėję vienas prie kitų fiziškai – taip arti jie nėra buvę nuo pat paliaubų pasirašymo. Mūšių erdvė taip pat yra išsiplėtusi – susirėmimai vyksta ne tik Kalnų Karabache, bet ir Armėnijos teritorijoje.
Kad situacija krypsta bloga linkme, sutinka ir Johnas Macleodas iš Londone įsikūrusio Karo ir taikos tyrimų instituto. „Reikalai yra ypač blogi, pastebima vis daugiau incidentų. Iškyla pavojus, kad viena valstybė peržengs ribą ir tai ims plisti kaip gaisras miške – net nebus spėta suvokti, kad jau kilo tikras karas“, – teigė jis.
Neprognozuojama Rusija
Pastaraisiais mėnesiais abiejų pusių kariai žymiai labiau linkę naudoti ginklus – tarp šalių prasidėjo ir ginklavimosi varžybos. Armėnija ir Azerbaidžanas taip pat patenka į pasaulio valstybių dešimtuką pagal militarizacijos lygį.
V.Putinas gali susigundyti žengti rizikingą žingsnį ir išprovokuoti susirėmimus, kad į teritoriją galėtų atsiųsti savo taikos palaikymo pajėgas ir taip užtikrinti savo galią. Karas Ukrainoje įrodo, kad Maskvai trūksta racionalumo.
Pagrindinė ginklų tiekėja abiems šalims – Rusija. R.Grigosianas įspėja, kad iš Rusijos vadovo Vladimiro Putino neverta tikėtis nieko gero – jo veiksmai Ukrainoje ir Gruzijoje tą aiškiai demonstruoja. Eksperto nuomone, jis gali imtis rizikingesnių ir agresyvesnių žingsnių, kad įtvirtintų Rusijos įtaką regione.
„Pagrindinis neprognozuojamas veiksnys šioje situacijoje yra Rusija. Rusijai status quo yra geriausia – jokios taikos, jokio karo. Tačiau V.Putinas gali susigundyti žengti rizikingą žingsnį ir išprovokuoti susirėmimus, kad į teritoriją galėtų atsiųsti savo taikos palaikymo pajėgas ir taip užtikrinti savo galią. Karas Ukrainoje įrodo, kad Maskvai trūksta racionalumo“, – aiškino Regioninių studijų centro vadovas.
Pastaruoju metu Azerbaidžano žiniasklaidoje ėmė sklisti gandai, kad JAV finansuoja Kalnų Karabacho valdžią – tai pasiekė aktyvūs ir galingi Amerikos armėnų lobistai. „Newsweek“ pabrėžia, kad šių gandų negali patvirtinti. R.Giragosianas teigia, kad anksčiau JAV padėjo finansiškai, tačiau pastaruosius dvejus metus tokios paramos neteikia.
„Mes nežinome, kokie konkrečiai yra Rusijos interesai ir kiek ji yra nusiteikusi įsitraukti į konfliktą. Tačiau rusai vis aktyviau veikia regione ir neabejotinai čia turi teritorinių interesų“, – mano J.Macleodas. Jo nuomone, yra tikėtina, kad prisidengusi kokiu nors pretekstu Maskva atsiųstų „taikdarius“ į regioną, kad užtikrintų, jog regionas neišsprūstų iš jos įtakos sferos.
