„Tūkstantis penki šimtai karių ir trys šimta vienetų karinės technikos – tarp jų ir „Grad“ raketų paleidimo sistemų – buvo pergabenta į Ukrainos teritoriją per vasario 7-8 dienas”, – sakė Ukrainos karinių pajėgų spaudos atstovas.
Kartu su šia technika į teroristų rankas pateko ir 170 įvairios paskirties karinių transporto priemonių. Rusijai neigiant bet kokią karinę pagalbą Rytų Ukrainoje siautėjantiems kovotojams, jos humanitarinės pagalbos konvojus.
Ukrainos karinių pajėgų generalinio štabo atstovas Vladislavas Selezniovas tuo pat metu pareiškė, kad galingas sprogimas, sekmadienio naktį sudrebinęs Kuibyševą buvo sukeltas rusų humanitarinio konvojaus.
Tuo metu apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos veikėjai aiškino, kad sprogimas įvyko po Ukrainos karinių pajėgų apšaudymo buitinės chemijos gamyklos teritorijoje. Aukų, pasak teroristų, nebuvo, gaisras lokalizuotas ir užgesintas akimirksniu.
Europos lyderiai skirtingai įvertino taikos siūlymus
Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį išreiškė palaikymą naujai Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyvai, kuria siekiama padėti užbaigti karą Rytų Ukrainoje, tačiau kai kurie jų pabrėžė, kad Bendrija turi palikti galioti Rusijai paskelbtas sankcijas, kol padėtis Ukrainoje pagerės.
Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai susitarė trečiadienį susitikti Baltarusijos sostinėje Minske ir pamėginti parengti taikos planą, kaip nutraukti karo veiksmus, kurie nuo balandžio jau pareikalavo daugiau kaip 5,3 tūkst. gyvybių.
ES šalių užsienio reikalų ministrai, atvykę į susitikimą Briuselyje, sveikino vilties prošvaistę po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pristatė savo naują taikos iniciatyvą Kijevui ir Kremliui. Vis dėlto kai kurie jų skeptiškai vertino galimybę, kad paliaubos bus tvarios.
Ministrai ketina patvirtinti išplėstą sąrašą Rusijos ir Ukrainos piliečių bei organizacijų, kuriems yra draudžiama išduoti vizas ir kurių aktyvai Bendrijoje įšaldyti. Svarbiausia iš naujų figūrų tame sąraše bus Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas.
Ministrai ketina patvirtinti išplėstą sąrašą Rusijos ir Ukrainos piliečių bei organizacijų, kuriems yra draudžiama išduoti vizas ir kurių aktyvai Bendrijoje įšaldyti. Svarbiausia iš naujų figūrų tame sąraše bus Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas.
Kai kurie ES pareigūnai sakė, kad ministrai gali nepatvirtinti naujų sankcijų, vengdami didinti įtampą prieš viršūnių susitikimą Minske, tačiau kiti tvirtino, kad pirmadienį išplėstas sąrašas bus priimtas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris kalbėdamasis su žurnalistais išreiškė viltį, kad susitikimas Minske taps pagrindu „pirmiesiems žingsniams ... paliaubų link“.
„Bet noriu pakartoti – tai dar nėra aišku“, – perspėjo jis.
Diplomatijos vadovai prieš susitikimo pradžią būriavosi aplink F.-W.Steinmeierį ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrą Laurentą Fabiusą, norėdami daugiau sužinoti apie naujausias derybas.
„Manau, kad šiandien pamatysime visišką palaikymą Merkel ir Hollande'o iniciatyvai“, – sakė Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom, pabrėždama, kad ji palaiko politinį, o ne karinį sprendinį.
Taikos sutartis suteiktų palengvėjimą daugeliui ES šalių, vengiančių pritarti griežtesnėms sankcijoms Rusijai, kuri yra didžiausia bloko energetikos išteklių tiekėja, kad nepakenktų savo ekonomikoms.
Tačiau Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas pabrėžė, kad blokas privalo išlaikyti „aiškią ir vieningą poziciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje“.
„Kol nepamatysime Rusijos faktiškai vykdant (įsipareigojimus), jokiu būdu negalime silpninti spaudimo“, – perspėjo jis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo ruožtu skeptiškai vertino galimybę pasiekti taikos susitarimą, kuris iš tikrųjų pagerintų padėtį konflikto krečiamame regione. Pasak jo, Jungtinės Valstijos atliktų „logišką žingsnį“, nuspręsdamos pasiųsti ginklų Ukrainos armijai.
„Visi tikimės, kad bus susitarimas, diplomatinis sprendimas; niekas nenori karo, bet galime spręsti tik pagal faktinius veiksmus. Šiuo metu negalime pasitikėti nė vienu Rusijos vadovybės žodžiu“, – sakė jis.
