Dokumentuose atskleidžiama, kad buvo perimti elektroniniai laiškai ir pokalbiai tarp teroristų, informaciją apie kuriamą bombą patvirtina ir Ukrainos agento surinkti įrodymai.
SBU ataskaitoje rašo, kad rusų specialistai iš Donecke esančios chemijos gamyklos bunkerio paėmė radioaktyvias atliekas (iš viso ten buvo saugoma apie 12 tonų jų). Jos buvo nugabentos į teroristų karinę bazę.
Septintajame dešimtmetyje į šį bunkerį buvo gabenamos pavojingiausios radioaktyvios medžiagos iš Sovietų Sąjungos tyrimų, industrijos ir medicinos centrų. 20 metrų ilgio, 10 metrų pločio ir 3 metrų gylio bunkeris buvo uždarytas.
Jau kitais metais pradingo informacija, kokios medžiagos konkrečiai ten buvo saugomos. Tačiau žinoma tiek, kad ten buvo cezio, kobalto, stroncio-90 ir itrio-90. Dauguma atliekų tikriausiai yra cezio izotopai, teigia „Radon“, įstaigos, kuri buvo atsakinga už šio bunkerio saugumą iki tol, kol teritoriją užėmė teroristai, direktorius.
Cezio izotopai dažnai naudojami medicininei radioterapijai, taip pat gali būti panaudoti statybose. Tačiau net ir labai mažas jų kiekis be specialios apsaugos yra mirtinas. Devintajame dešimtmetyje per statybas Kramatorske buvo pamestas nedidelis – maždaug rašiklio dydžio – prietaisas su ceziu 137. Ukrainos Radiacinės medicinos tyrimų centro profesoriaus teigimu, dėl to keturi vaikai susirgo leukemija, du suaugusieji mirė, 17 tapo neįgaliais. „Ampulė buvo įmūryta į sieną ir dėl to visas pastatas tapo radioaktyvus“, – aiškino jis.
2002 m. inspekcijos komitetas nustatė, kad radiacijos lygis bunkeryje yra itin aukštas – 725,2 mlrd. bekerelių. Pavyzdžiui, po Fukušimos nelaimės Japonijos valdžia paskelbė, kad jeigu cezio radiacija vandenyje yra daugiau nei 200 bekerelių kilograme, vanduo yra pavojingas.
Blogose rankose cezis 137 gali būti panaudotas tam, kad sukeltų organų nepakankamumą, vėžį arba staigią mirtį. Dabar tonos jo gali būti atsidūrę teroristų rankose.
Pasigyrė ir girtas teroristas
SBU žvalgybos duomenimis, teroristai šią vasarą pradėjo išiminėti cezį iš bunkerio. Manoma, kad jiems tą padaryti padeda iš Rusijos atvykę mokslininkai, su kuriais vėliau rengiama „purvina“ radioaktyvi bomba.
SBU ataskaitą sudaro trijų rūšių dokumentai. Pirmuosiuose pateikiami apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ valdžios nurodymai praleisti branduolinius specialistus iš Rusijos į saugomą bunkerį. Vienu iš dokumentų, pasirašytų Aleksandro Zacharčenkos, „Vostok“ batalionui nurodyta Rusijos mokslininkams suteikti ginkluotą apsaugą, kitu teroristams duodami įsakymai pasirūpinti transportu atliekų išgabenimu ir žmonių evakavimu liepos 2-18 dienomis 3 kilometrų spinduliu.
Agentas susidraugavo su vienu iš teroristų, kuris kartą padauginęs alkoholio išpasakojo apie „purviną bombą“.
Rusijos „Rosatom“ paneigė, kad jie siuntė savo specialistus į Rytų Ukrainą. Tačiau atstovas spaudai pridūrė, kad yra keletas privačių Rusijos įmonių, kurios sugebėtų pasirūpinti radioaktyvių atliekų išgabenimu.
SBU taip pat pateikia slapta dirbusio pareigūno ataskaitą. Jis susidraugavo su vienu iš teroristų, kuris kartą padauginęs alkoholio išpasakojo apie „purviną bombą“. Agento ataskaitoje teigiama, kad „Somalio“ bataliono narys gyrėsi, jog jų vadeiva Michailas Tolstychas (pravarde „Givis“) pareiškė – DLR netrukus turės atominį ginklą. „Givis“ yra pagarsėjęs dėl savo nediskretumo. Jo bataliono smogikai paskelbė filmuotą medžiagą, kaip jis muša ir žemina į nelaisvę paimtus Ukrainos karius. Jis taip pat yra susilaukęs ES sankcijų.
Jeigu SBU yra teisi, Rusijos karas Ukrainoje įgytų naują košmarišką dimensiją. JT duomenimis, per karą jau žuvę mažiausiai 6,7 tūkst. žmonių – tikrasis skaičius tikriausiai yra žymiai didesnis.
Pavojus priklausytų nuo būdo, kaip bomba būtų sprogdinama
Nors „purvina bomba“ toli gražu nėra tokia pavojinga kaip atominė, tačiau toks ginklas pavojingose rankose – siaubą kelianti perspektyva. Radioaktyvaus užkrato sklaida priklausytų nuo to, kaip būtų nuspręsta ją susprogdinti, taip pat nuo oro sąlygų.
Purvina bomba iš tikrųjų turi ribotą radiologinį poveikį. Tačiau po sprogimo kils panika ir chaosas visuomenėje.
Pavojingiausi variantai – radioaktyvių medžiagų pavertimas dulkėmis ir jų išbarstymas susprogdinant bombą dideliame aukštyje arba vandens užteršimas.
Sprogdinimas ant žemės nepaskleistų radiacijos toli, tačiau nematomas tokių nuodų poveikis yra tai, dėl ko „purvinomis bombomis“ žavisi teroristai.
„Purvina bomba iš tikrųjų turi ribotą radiologinį poveikį, – teigia Ukrainos profesorius. – Tačiau po sprogimo kils panika ir chaosas visuomenėje. Normalų gyvenimą sužlugdys radioaktyvaus apsinuodijimo baimė, todėl tai – labai didelė grėsmė.“