Lamberto Zannieras sakė, kad ESBO stebėtojai Ukrainoje pranešė apie virtinę paliaubų pažeidimų konflikto zonos pietuose, riboto masto incidentus aplink Debalcevės miestą, kurį praėjusią savaitę, pažeisdamos paliaubų susitarimą, užėmė separatistų pajėgos, taip pat aplink sausio mėnesį separatistų užimtą Donecko oro uostą.
Tuo metu Ukrainos atstovai praneša apie per sieną pergabentus tris karinius sunkvežimius ir T-72 tanką. Pasak antiteroristinės operacijos atstovo Dmitrijaus Tymčuko, pastebimas Rusijos remiamų kolaborantų judėjimas ir pajėgų telkimas Jasinovatos-Panteleimonovkos rajonuose.
Paliaubas pažeidė 24 kartus
Ukrainos armija antradienį apkaltino prorusiškus separatistus per pastarąją parą 24 kartus pažeidus paliaubas.
Pasak kariškių, buvo apšaudytas Piskų miestelis ir Dutivkos kasykla netoli pagrindinės separatistų tvirtovės Donecko, taip pat Vodianės, Krasnohorivkos ir Avdijivkos gyvenvietės.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų spaudos tarnyba taip pat pranešė apie smūgius netoli pietrytinio Mariupolio uostamiesčio.
Pranešime sakoma, kad separatistai „dukart apšaudė iš tankų, o šešis kartus – iš minosvaidžių Šyrokynės kaimą“, esantį į rytus nuo Mariupolio.
„Jokių apšaudymų Luhansko srityje šiandien nebuvo užregistruota“, – pridūrė kariškiai.
Separatistų paskelbtų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ atstovai antradienį irgi kaltino Kijevą toliau nesilaikant naujausių paliaubų, paskelbtų pagal vasario 12 dieną Baltarusijos sostinėje Minske pasirašytą susitarimą.
„Per pastarąją parą Ukrainos vyriausybės pajėgos surengė penkis artilerijos smūgius prieš Veselės kaimą, Donecko oro uostą, taip pat Piskų kaimą“, – sakė Donecko „gynybos ministerijos“ atstovas Eduardas Basurinas.
Pasak jo, Kijevas pateikia iš dalies neteisingą įvykių prie Mariupolio ir Šyrokynės interpretaciją.
„Pastarąją savaitę Ukrainos vyriausybės pajėgų atstovai nepranykdavo iš televizorių ekranų su pranešimais, kad jie kažką šturmuoja arba gina, atrėminėja puolimus ir panašiai. Šiandien jie sakė, kad mes esą surengėme smūgį Šyrokynės rytinėje dalyje, priversdami juos atremti respublikos dalinių reidą“, – sakė E.Basurinas, pridūręs, kad ukrainiečių karių to kaimo rytinėje dalyje nebuvo.
„Kartojame, kad Šyrokynės rytinėje dalyje nebuvo jokių Ukrainos karių arba baudžiamojo bataliono „Azov“ atstovų. Ukrainos armija apskritą parą atakuoja mūsų dalinius tame rajone, bet kovotojai nedalyvauja jokiuose puolamuosiuose veiksmuose toje vietovėje, jau nekalbant apie šturmą“, – aiškino jis.
Turėjo atšaukti sunkiąją ginkluotę
Pagal vasario 12 dienos susitarimą, sudarytą Minske po naktinio derybų maratono tarp Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių, paliaubos įsigaliojo vasario 15-ąją, o po kelių dienų abi konflikto pusės turėjo pradėti atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos.
Minėtų keturių šalių užsienio reikalų ministrai antradienį planuoja susitikti Paryžiuje ir aptarti padėtį Rytų Ukrainoje. Šiuo metu ESBO pirmininkaujanti Serbija taip pat turėtų antradienį pateikti organizacijos metinę ataskaitą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai.
L.Zannieras sakė, kad Minsko susitarimai yra „geriausia galimybė ... deeskaluoti ir užbaigti šį konfliktą“.
„Apskritai paliaubos pasiekė tikslą, labai reikšmingai sumažindamos karinių susirėmimų lygį palei sąlyčio liniją, – sakė jis. – Tačiau kai ką dar reikia nuveikti, kai kuriose vietose pasitaiko pažeidimų, kuriuo mes fiksuojame.“
Pasak L.Zanniero, politiniai lyderiai turi dėti pastangas, kad tie pažeidimai liautųsi ir paliaubos įsigaliotų visame rytiniame regione, kad būtų paleisti visi belaisviai, o sunkioji ginkluotė atitraukta už 25-70 km nuo fronto, sukuriant buferinę zoną.
Jis pridūrė, kad ESBO reikia informacijos iš abiejų pusių, kad būtų galima stebėti, kaip vykdomas susitarimas atitraukti didesnio negu 100 mm kalibro ginkluotę.
L.Zannieras taip pat sakė, kad ESBO tikisi „per artimiausias porą savaičių“ savo stebėtojų skaičių Rytų Ukrainoje padidinti iki 350, taip pasiųsti jų į kitus šalies regionus.
Be to, ESBO svarsto galimybę dar plėsti savo misiją bei skirti jai modernios įrangos – bepiločių orlaivių, naujų mobilių kamerų, taip pat naudoti palydovines nuotraukas ir radarų sistemas, kad organizacija galėtų tiksliau vertinti padėtį konflikto zonoje, pažymėjo L.Zannieras.
Charkovo sprogdinimo aukų skaičius padidėjo iki 4
Ukrainos šiaurės rytiniame Charkovo mieste praeitą sekmadienį įvykdyto sprogdinimo aukų padaugėjo iki keturių, mirus dar vienam sužeistajam, antradienį pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.
„Šiandien 5 val. (vietos ir Lietuvos laiku) Mykola Melnyčukas, 18-metis Charkovo miesto ūkio akademijos studentas mirė ligoninėje nuo baisių sužalojimų, patirtų per teroro aktą. Jis tapo ketvirtu niekuo dėtu charkoviečiu, žuvusiu nuo teroristinės organizacijos „Charkovo partizanai-teroristai“ rankų“, – sakoma A.Heraščenkos pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle „Facebook“.
Dar devyni žmonės, sužeisti per šį „cinišką ir kruviną teroro aktą“, kurio metu buvo susprogdinta priešpėstinė mina, tebegydomi ligoninėse, nurodė jis.
Sprogimas sekmadienį driokstelėjo tarp žmonių, kurie rikiavosi eitynėms, ketindami paminėti Kijevo prorusišką režimą nuvertusios Maidano revoliucijos pirmąsias metines. Du žmonės žuvo incidento vietoje, o pirmadienį dar vienas mirė ligoninėje.
Po išpuolio pradėtas tyrimas dėl terorizmo, kuriam vadovauja Ukrainos saugumo tarnyba.
