Net ir propagandinė Kremliaus mašina negali nutildyti vis dažnesnių pranešimų apie Ukrainoje žuvusius Rusijos karius, į namus grįžtančius cinkuotuose karstuose ir laidojamus paslapčiomis.
Kariai, kurių „nėra“
Lenkijos televizijos TVN24 žurnalistė Katarzyna Górniak nuvažiavo per 6 tūkst. km „karių, kurių nėra“, pėdsakais. Ji kalbėjosi su Rusijos žmonėmis, nebijančiais prabilti. Pasiekė šeimas tų karių, kurie žuvo kovose Rytų Ukrainoje.
Viena tokių – J.Tumanova, gyvenanti mediniame name nedideliame Rusijos miestelyje. Jos 20-metis sūnus Antonas norėjo tapti profesionaliu kariu. „Jis norėjo turėti stabilų darbą, savo namus, šeimą. Turėjo daug merginų, joms patiko“, – prisimena Jelena.
Antonas tarnavo 18-oje motorizuotoje brigadoje Čečėnijoje. Liepą jis paskambino mamai ir pasakė, kad išvažiuoja į pratybas Rostove prie Dono, esą saugos Rusijos ir Ukrainos sieną. Jau vietoje kariai išgirdo, kad renkami savanoriai važiuoti į Ukrainą. „Sakiau jam: jokiu būdu nesutik. Jis nevažiavo į karą. Tad atsisakė, jo draugai irgi nenorėjo ten važiuoti. Pasakojo man: mama, ko tu taip jaudiniesi? Juk V.Putinas sakė, kad nieko ten nesiųs“, – pokalbius su sūnumi prisiminė moteris.
Bet jau rugpjūčio 10 dieną J.Tumanova sulaukė sūnaus skambučio, kad jis išvyksta į Donecką: „Pasakė man, kad viską atidavė, išsiunčia. Po pietų paskambino dar kartą ir pranešė, kad dabar jau skambins grįžęs. Bet jau niekada nebepaskambins“, – sakė Antono motina.
Karstas su langeliu
Moteris pasakojo, kad paprastai karius atveža uždaruose karstuose, nes jau nebebūna ten į ką žiūrėti. Antono karstas buvo su langeliu. „Aš galvojau tik apie viena: jeigu jo nepamatysiu, visą gyvenimą lauksiu. Bet pamačiau“, – skausmu dalijosi Jelena.
Būtent rugpjūtį Rytų Ukrainoje žuvo daugiausia Rusijos karių. J.Tumanova pasakoja socialiniuose tinkluose radusi Antono draugo įkeltą nuotrauką, kurioje aptiko ir savo sūnų. Komentaruose klausta, kur jie fotografavosi. Atsakymas buvo – Snižnėje, o tai Ukrainos miestas.
Asociacijos „Memorial“ atstovas Sergejus Krivenka aiškino, kad Rusijos karių kolona su sunkiąja technika įsiveržė į Ukrainą, apsistojo Snižnėje, kur buvo apšaudyta. Yra versija, kad apšaudė savi – ta pati Rusijos kariuomenė.
Motinai apie Antono mirties aplinkybes papasakojo ir jo tarnybos draugai. „Rugpjūčio 11-ąją pasienyje mums buvo liepta nuo automobilių ir visos technikos nuimti karinius ženklus, persirengti maskuojamai. Ant kairės rankos ir kojos turėjome užsirišti baltus raiščius, kad žinotume, kas yra savi“, – tokie Antono dalinio kareivių žodžiai, motinos prašymu, yra patvirtinti oficialiai, pas notarą. Tai vienintelis įrodymas, kad jos sūnus žuvo Ukrainoje.
Apie žūties vietą meluojama
Aš galvojau tik apie viena: jeigu jo nepamatysiu, visą gyvenimą lauksiu. Bet pamačiau, – skausmu dalijosi Jelena.
Oficialaus raporto, kad sūnus žuvo Ukrainoje, moteris neturi. Ją net bandoma šmeižti, kad ieško teisybės, nes negavo pinigų po sūnaus mirties. „Man nereikia pinigų. Noriu visiems pasakyti, kad vaikinai iš tiesų žūsta Ukrainoje. O aiškinama, kad jų ten net nebuvo“, – sielvartauja moteris.
Rusijos karių motinų komiteto atstovės pritaria Antono motinai: viskas, kas susiję su Ukraina, Rusijoje yra ištisinis melas. O tyla dėl Ukrainoje žūstančių karių jų šeimas pasmerkia skurdui, nes jos negali gauti numatytos išmokos, siekiančios apie 72 tūkst. eurų.
„Ateina karininkai ir sako: mes jums viską duosime, tik tylėkite. Bet šeimos negauna nieko ir tada pagalbos ieško mūsų organizacijoje“, – teigia Natalija Žukova iš Rusijos karių motinų komiteto.
Į organizaciją kreipiasi ir patys kariai. Kaip pasakoja N.Žukova, atėjo grupė karių, kurie jau buvo Ukrainoje, o dabar siunčiami antrą kartą į Luhanską. Jiems žadėta pinigų, privilegijų, tačiau niekas nieko negavo.
Neoficialiai skelbiama, kad Ukrainoje jau galėjo žūti net daugiau nei 6 tūkst. Rusijos karių. Tačiau Maskva ir toliau kategoriškai neigia ten siunčianti savo kariuomenę. Kremlius melagingai aiškina, kad į Donbasą kariauti iš Rusijos važiuoja „savanoriai“, o kariškiai ten vyksta tik pasiėmę atostogų.