Pasak jų, šiuo metu Karaliaučiuje dislokuotos Rusijos raketinės sistemos gali atkirsti Baltijos šalis nuo NATO karinių pajėgų pagalbos kilus konfliktui. Taip pat primenami viešai skelbiami Rusijos kariuomenės planai, kuriuose Lietuva įvardijama kaip teritorinių pretenzijų į Karaliaučių turinti priešiška šalis.
Istorijos pamokos
Kalbos apie teritorinius koridorius su Rusija būtų itin žalingos. Jos mūsų mąstymą nuveda į XX a. ir analogiją su Dancigo (Gdansko) koridoriumi bei nacistinės Vokietijos teritorines pretenzijas Lenkijai. Tai tapo pretekstu užgrobti Lenkijos teritoriją, – sakė A.Matonis.
Paklaustas, ar V.Putinas gali pasinaudoti Karaliaučiaus korta provokuodamas Lietuvą, gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis 15min.lt teigė, kad teisinio pagrindo tokiems veiksmams nėra.
„Kad tokios pretenzijos būtų nepagrįstos, man jokių abejonių nekyla. Lietuva, įstodama į Europos Sąjungą (ES), numatė palengvintą prekių ir keleivių judėjimo režimą į Karaliaučių. Tiek Rusijos piliečių, tiek krovinių judėjimas per Lietuvą vyksta ir tarptautiniai įsipareigojimai vykdomi“, – sakė jis.
Pasak A.Matonio, išspręstas ir karinio tranzito klausimas: „Karinis tranzitas organizuojamas pagal Lietuvos nustatytas taisykles. Leidžiame pervežti nedidelį skaičių karių ar karinės technikos ir tai organizuoja Lietuvos kariuomenės logistikos tarnyba. Ji ir išduoda leidimus bei sprendžia, kokių krovinių gabenti negalima.
Sunkiosios ginkluotės ar pavojingų krovinių per Lietuvą Rusija neveža, tačiau tam yra jūros kelias. Visi kompleksai S-400 ir kita ginkluotė puikiai pasiekia Karaliaučių Baltijos jūra.“
Gynybos ekspertas pastebėjo, kad kalbos apie teritorinius koridorius su Rusija būtų itin žalingos. „Jos mūsų mąstymą nuveda į XX a. ir analogiją su Dancigo (Gdansko) koridoriumi bei nacistinės Vokietijos teritorines pretenzijas Lenkijai. Tai tapo pretekstu užgrobti Lenkijos teritoriją“, – sakė pašnekovas.
Rusijos pasisavinta teritorija
Laisvės Karaliaučiaus gyventojai turi nedaug, federalinis biudžetas juos smaugia, teritorija išlieka pernelyg militarizuota, ekonomiškai atsilikusi, joje nedarbo lygis itin aukštas o, pavyzdžiui, ŽIV nešiotojų skaičius yra didžiausias Rusijoje. Toks izoliavimasis neleidžia kalbėti apie gerą kaimynystę ar tikėtis šviesių perspektyvų.
A.Matonis priminė, kad Karaliaučiaus klausimas nėra iki galo išspręstas, tačiau jo kelti niekas nesiruošia: „Visus turėtų stebinti, kad praėjus daugiau nei pusei amžiaus nuo Potsdamo konferencijos, kur pergalę prieš nacistinę Vokietiją pasiekusios šalys pasidalino įtakos zonas Europoje ir Rytų Prūsija buvo atiduota administruoti Sovietų Sąjungai, šis statusas įšalo ir Karaliaučius imtas vertinti kaip neatskiriama Rusijos dalis.“
Tuo pat metu pašnekovas nurodė, kad šio klausimo kėlimas tarptautinėje erdvėje Lietuvai ar kitoms šalims nebūtų naudingas: „Mes į šią teritoriją nepretenduojame. Priešingai, esame suinteresuoti jos klestėjimu, socialine ir ekonomine raida, integravimusi su Europos verslu. Geriau gyvendami žmonės būtų labiau prognozuojami ir bent jau nedidelė dalis Rusijos galėtų vystytis pagal normalius europietiškus XXI amžiaus principus.“
Gynybos ekspertas apgailestavo, kad Karaliaučiaus sritis vystosi visai pagal kitą scenarijų.
„Po nedidelio atšilimo Maskva labai sugriežtino savo politiką. Laisvės Karaliaučiaus gyventojai turi nedaug, federalinis biudžetas juos smaugia, teritorija išlieka pernelyg militarizuota, ekonomiškai atsilikusi, joje nedarbo lygis itin aukštas o, pavyzdžiui, ŽIV nešiotojų skaičius yra didžiausias Rusijoje. Toks izoliavimasis neleidžia kalbėti apie gerą kaimynystę ar tikėtis šviesių perspektyvų“, – dėstė A.Matonis.
Nesunaikinamas lėktuvnešis
Karaliaučiuje sutelkta moderni ginkluotė, įrengtas tolimojo stebėjimo radaras, kuris apima didžiąją Europos dalį ir Atlanto vandenyno šiaurės ekvatoriją, dislokuoti oro gynybos kompleksai S-400, kurie realiai galėtų paralyžiuoti oro erdvę nuo Švedijos krantų iki Lenkijos pietinės dalies įskaitant visą Baltijos šalių teritoriją.
Paprašytas detaliau apžvelgti Karaliaučiuje dislokuotų Rusijos karinių pajėgų lygį, ekspertas prisiminė Šaltojo karo laikų terminologiją: „Karaliaučius yra nepaskandinamas lėktuvnešis. Tai teritorija, kuri yra hipermilitarizuota, tai Rusijos Baltijos laivyno pagrindinė bazė, joje dislokuota didžioji dalis Baltijos laivyno laivų ir laivyną remiančių sausumos dalinių. Ką jau kalbėti apie tai, kad keliasdešimt tūkstančių karių grupuotė yra nuolatinėje karinėje parengtyje.
Ten sutelkta moderni ginkluotė, įrengtas tolimojo stebėjimo radaras, kuris apima didžiąją Europos dalį ir Atlanto vandenyno šiaurės ekvatoriją, dislokuoti oro gynybos kompleksai S-400, kurie realiai galėtų paralyžiuoti oro erdvę nuo Švedijos krantų iki Lenkijos pietinės dalies įskaitant visą Baltijos šalių teritoriją.
Rusija ketina ten dislokuoti ir raketinius kompleksus „Iskander“, kurių veikimo spindulys bus didesnis, o raketos turės galimybę nešti taktinį branduolinį užtaisą.“
Anot jo, tai rodo Rusijos požiūrį į šį regioną. Didžioji dalis Karaliaučiaus yra kariniai poligonai. Kai kurie priglundantys visai prie pat Lietuvos sienos. „Juose nuolat vyksta didelės karinės pratybos ir mokymai tiek su sunkiąja ginkluote, tiek su artilerijos šaudymais. Tai girdi ir mūsų pasienio gyventojai Suvalkijoje. Kaimynystė su Karaliaučiumi nėra saugi. Ji kupina įtampos ir nerimo“, – sakė A.Matonis.
Rusija savo kėslų neslepia
Po Krymo įvykių, mano giliu įsitikinimu, taip paišomi scenarijai ir Karaliaučius gali būti naudojamas kaip provokacijų šaltinis, kad paskui Lietuvai būtų galima pateikti tam tikrus reikalavimus, – teigė R.Juknevičienė.
Buvusi krašto apsaugos ministrė, Seimo konservatorė Rasa Juknevičienė 15min.lt aiškino, kad Karaliaučiaus klausimą Rusijos kariškiai kelia seniai.
„2011 m. Rusijos ginkluotųjų pajėgų Jungtinio štabo vadas generolas Nikolajus Makarovas visuomenei pateikė viešą karinių grėsmių vertinimą. Didžiausia karine grėsme buvo įvardinta energetinė Europos nepriklausomybė, taip pat JAV dominavimas, tačiau ten buvo įvardintos ir galimos teritorinės pretenzijos Rusijai.
Prie Karaliaučiaus srities buvo pažymėtos Vokietija ir Lietuva, kaip šalys, kurios turi teritorinių pretenzijų Rusijai. Visi labai nustebome, nes apie jokias teritorines pretenzijas niekas net nekalba. Po Krymo įvykių, mano giliu įsitikinimu, taip paišomi scenarijai ir Karaliaučius gali būti naudojamas kaip provokacijų šaltinis, kad paskui Lietuvai būtų galima pateikti tam tikrus reikalavimus. Tai man kelia didelį nerimą“, – sakė ji.
Pasak R.Juknevičienės, prieš keletą mėnesių viešojoje Rusijos erdvėje pasirodė kitas žemėlapis, kuriame Ribbentropo ir Molotovo pakto kontekste buvo vaizduojama teritorija, kurią Rusija neva nusipirko iš Vokietijos. Žemėlapyje aiškiai matėsi koridorius, į kurį pakliuvo ir dalis Lietuvos teritorijos.
Esame uždengti
Karaliaučius būtų naudojamas Baltijos valstybių atkirtimui nuo likusių NATO pajėgų, todėl ne veltui ekspertai šiandien sako, kad kylant Rusijos agresijai Baltijos valstybės tampa vakarų Berlynu – labai sunkiai apginama teritorija, – kalbėjo parlamentarė.
Buvusi krašto apsaugos ministrė teigė, kad Karaliaučiaus negalima analizuoti atskirai nuo visos Rusijos Vakarų karinės apygardos, kuri prieš keletą metų buvo sujungta į vieną didžiulį bloką iš buvusių Leningrado ir Maskvos karinių apygardų. Pasak jos, ten prasidėję kariniai procesai Lietuvai itin pavojingi.
„Karaliaučius nebūtinai bus teritorija, iš kurios gali prasidėti karinė agresija prieš Lietuvą ir Lenkiją. Ten karių kontingentas yra ribotas ir sunkiai papildomas rezervu. Visa tai būtų labai matoma. Pagrindinės pajėgos sutelktos Vakarų karinėje apygardoje, Pskove, šalia Sankt Peterburgo, ties Latvijos ir Estijos siena.
Karaliaučiuje sutelkta raketinė ginkluotė. 2012 m. dislokavus S-400 zenitinių raketų kompleksus, kurie 500 km atstumu gali pasiekti bet kokį oro taikinį, buvo sukurta oro uždanga, kad NATO pajėgos sunkiau pasiektų Baltijos valstybes esant konfliktui. Mes esame uždengti. Tik laiko klausimas, kada ten atsiras kompleksai „Iskander“, kurie jau yra ne gynybinis, o puolamasis ginklas, kuris galėtų pasiekti ir antžeminius taikinius 600 km atstumu.
Karaliaučius būtų naudojamas Baltijos valstybių atkirtimui nuo likusių NATO pajėgų, todėl ne veltui ekspertai šiandien sako, kad kylant Rusijos agresijai Baltijos valstybės tampa Vakarų Berlynu – labai sunkiai apginama teritorija, kuriai reikia skirti ypatingą dėmesį“, – nurodė A.Juknevičienė.
V.Putinas eina A.Hitlerio keliu
Tai labai primena A.Hitlerį ir Vokietiją apėmusią psichozę.
Lietuvos politikė rado daug paralelių tarp Antrojo pasaulinio karo priežastimi tapusio A.Hitlerio ir dabartinio Rusijos prezidento V.Putino politikos.
Pasak jos, reikia žvelgti ne tik į asmenis, bet ir į tai, kaip keičiasi Rusijos visuomenė, kaip vertinami įvykiai Ukrainoje, Donecko gatvėmis vedami teroristų nelaisvėje atsidūrę Ukrainos kariai, kaip šiame kontekste dievinamas Rusijos vadovas.
„Rusijos režimas nėra tik V.Putinas. Šalį valdo buvusios KGB struktūros. Režimas naudoja menamas išorines grėsmes rusų tautos protams okupuoti. Be galo pavojinga, kai žmonės nuteikinėjami prieš savo kaimynus. Tai net pavojingiau, nei vieno pusiau išprotėjusio žmogaus buvimas valdžioje.
Tai labai primena A.Hitlerį, Vokietiją apėmusią psichozę, kai moterys klykdavo, kad nuo jo nori vaikų. Pasiekti tokiai išprotėjimo ribai reikia laiko, todėl aš labai rimtai vertinu šias grėsmes", – teigė pašnekovė.
Anot jos, žinant NATO situaciją, Rusija invaziją į Baltijos valstybes vykdytų ne atviru puolimu.
„Būtų sukelti neramumai, kad ir mums patiems taptų neaišku, ar tai išorinė agresija, ar vidinės problemos. Karaliaučiaus sritis tam ir gali būti naudojama, kaip Latvijoje Latgala, Estijoje Narva. Nereikia pamiršti ir Vilniaus krašto, kur Valdemaro Tomaševskio veiksmai didinant įtampą tarp lietuvių ir tautinių mažumų Kremliui yra ypač naudingi“, – sakė R.Juknevičienė.
