Ką reiškia būti žurnalistu karo lauke? O kokie yra fotožurnalisto darbo ypatumai Lietuvoje? Ką jaučia fotožurnalistas, kai tenka fotografuoti vaiko ką tik netekusią motiną? Apie tokią patirtį televizijos žurnalistės Aušros Šiaulytės filme „Fotografija be dirbtinių šypsenų“ pasakoja V.Balkūnas.
„Tu atvažiuoji, padarai savo darbą ir išvažiuoji, o tiems žmonėms teks toliau gyventi su savo skausmu“, – tai ne vienintelė V.Balkūno mintis, kuri leis į fotožurnalistiką pažvelgti kitaip“, – tikina šiemet Žurnalistikos studijas baigusi A.Šiaulytė, šiuo metu dirbanti LNK televizijoje.
„Beveik prieš metus įsivėliau į keistą avantiūrą. Dar būnant Ukrainoje su manimi susisiekė Aušra Šiaulytė ir paklausė, ar aš negalėčiau pagelbėti jai kuriant filmą apie fotožurnalistiką ir jai papasakoti apie savo darbą. Kadangi ši tema man yra, švelniai tariant, artima širdžiai – sutikau. Tačiau tik įpusėjus sužinojau, kad kalbinamas būsiu tik aš vienas“, – prisipažįsta V.Balkūnas, per savo karjerą pelnęs 6 „Auksinius kadrus“, kuriais kasmet apdovanojami Lietuvos spaudos fotografai.
Kviečiame įvertinti fotografo V.Balkūno darbą ir A.Šiaulytės filmą.
