Tą kartą, kai lankiausi Kaune esančioje Viešojo saugumo tarnybos (VST) bazėje, pavojaus signalas buvo netikras. Pareigūnai tik pademonstravo, kaip vyksta pasirengimas neeilinėms operacijoms, į kurias reikia sureaguoti žaibiškai – per 2 valandas. Tačiau VST vaikinai jau turi patirties vykdydami sudėtingas užduotis.
Toks signalas Kauno bazėje kaukė ir 2009 metų sausio 16-ąją, kai į Seimo rūmus skriejo akmenys, plytos ir ledinės sniego gniūžtės. Tą kartą VST pareigūnai stovėjo priešais įsiaudrinusią minią. Tik tą kartą buvo ginkluoti ne „kalašnikovais“, o riaušininkų tramdymo įranga.
Tokia pačia, kokią naudoja, kai kaukiančios signalizacijos praneša apie kalinių maištus ar iš Lenkijos atvykstančius įsiaudrinusius futbolo sirgalius.
„Kiekvienai situacijai mes turime skirtingus įrangos komplektus. Kai paleidžiama sirena, ekrane mes matome, kokia yra padėtis, ir žinome, kokių priemonių reikės“, – aiškino VST specialiosios paskirties būrio vadas, rodydamas pareigūnų spinteles, kuriose sukrauti ginklai, šarvai, riaušių malšinimo įranga. Barako trečiojo aukšto koridoriuje tuo metu mirksėjo užrašas „Šalmas“.
Užduočių, kurias turi vykdyti VST pareigūnai, yra daug. Apie kiekvieną praneša kaukiančios sirenos ir signalai, mirksintys barakų koridoriuose kabančiose švieslentėse. Šiuo metu, kai Rusija griauna Ukrainos miestus, VST daug dėmesio skiria kariniam pasiruošimui, kurio gali prireikti gesinant separatizmo židinius.
Užduotis – reaguoti žaibiškai
1991 metų spalį Lietuva jau buvo nepriklausoma valstybė, tačiau okupacinė sovietinė kariuomenė dar tik krovėsi mantą. Skubiai buvo sukurtas vidaus tarnybos Pirmasis pulkas, kuriam buvo suformuluota užduotis – palaikyti viešąją tvarką valstybėje, užtikrinti rimtį kalėjimuose ir saugoti strategiškai svarbius objektus.
„Tuo metu reikėjo sukurti struktūrą, kuri galėtų žaibiškai reaguoti į sudėtingesnes, neeilines situacijas“, – pasakojo VST vado pavaduotojas, vidaus tarnybos pulkininkas Jonas Zautra.
Nors 2007 metais vidaus pulkai buvo išformuoti ir sukurta šiuolaikiška VST, tačiau didelis reagavimo greitis išlieka svarbiausia užduotimi. Tie vyrai privalo pirmieji atvykti į tas vietas, kur vyksta neeilinės, sudėtingos situacijos.
Kitas išskirtinis VST bruožas – pareigūnai privalo atlikti kitoms tarnyboms nebūdingas užduotis, užkaišyti visas spragas Lietuvos gynybos skyde. Nuo kalinių konvojavimo ar sudėtingų paieškų iki riaušių malšinimo ar kovinių užduočių.
Jie privalo padėti ir kariškiams, ir policijai, ir pasieniečiams. Be to, apsaugoti valstybės strateginius objektus.
VST yra įtraukta į Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, todėl turi mobilizacinį planą, pagal kurį kiekvienas žino, ką turi daryti prasidėjus karui. Pareigūnai savo arsenale turi automatinių šautuvų „Kalašnikov“, kurie taikos metu yra naudojami tik mokymams, automatinių pistoletų M-5, kurie yra populiariausi tarp panašių tarnybų Europoje ir atitinka saugumo reikalavimus, šarvuočių BTR, net desantininkų. Taip pat - specialiųjų priemonių, skirtų nuraminti riaušininkus.
Tai yra tik menka dalis priemonių, kurių prireiktų karo atvejui, todėl šiuo metu su Lietuvos kariuomene yra tariamasi dėl aprūpinimo ginkluote.
Sutramdė Seimo riaušes
Daugiausia dėmesio ši uždara tarnyba sulaukė 2009 metų sausį, kai prie Seimo rūmų kilo riaušės. Vieni šiuos pareigūnus gyrė už gerai atliktą darbą, kiti – smerkė, nes buvo sužeistų žmonių.
Apie 13 valandą taikus profsąjungų mitingas peraugo į chuliganų smurtą. Į parlamentą skriejo akmenys, kiaušiniai, dužo langų stiklai. Į kaukėtus riaušininkus pareigūnai paleido gumines kulkas ir ašarines dujas. Minia buvo išsklaidyta, tačiau visą naktį VST pajėgos palaikė viešąją tvarką Vilniuje.
Per susirėmimą buvo sužeisti 4 pareigūnai ir 38 riaušininkai. Policija sulaikė apie pusantro šimto chuliganų, tarp kurių buvo pusšimtis girtų.
„Tuo metu prie Seimo buvo apie trys šimtai mūsų pareigūnų. Ten stovėjo ne tik specialiosios paskirties padalinai, bet netgi administracijos darbuotojai“, – pasakojo pulkininkas J.Zautra.
Darbą palengvino tai, kad pirmosiose eilėse stovėję VST pareigūnai buvo neseniai sugrįžę iš sudėtingų pratybų Prancūzijoje, per kurias beveik realiomis sąlygomis mokėsi malšinti neramumus.
Situaciją apsunkino tai, kad dar vykstant grumtynėms su chuliganais, buvo gautas pranešimas apie bręstantį maištą Pravieniškių pataisos namuose. Reikėjo pasitelkti papildomų pajėgų, kurios galėtų užgesinti dar vieną žariją.
Kalinių arsenale – kardai
Smurto protrūkiai už spygliuotų vielų yra svarbi VST darbo dalis. Pareigūnai tam nuolat ruošiasi, kad nepasikartotų tokie neramumai, kaip 2012 metais Marijampolės pataisos namuose. Keli šimtai kalinių iš 2-ojo sektoriaus išlaužė vartus, įsiveržė į kitą sektorių ir sukėlė masines muštynes, per kurias buvo sužeistųjų.
VST vadas Sergejus Madalovas pasakojo, kad su įsiaudrinusiais kaliniais tekdavo kovoti dar tada, kai vadovavo Pirmajam pulkui. 1991 metais, kai okupantai pustėsi padus, vidaus pulkų užduotis buvo užtikrinti kalėjimų apsaugą. Sargybos postus paliekantys sovietai tada juokėsi, kad lietuviams nepavyks susidoroti su užduotimi. Riaušių išties kildavo, tačiau S.Madalovo pulkams pavyko suvaldyti situaciją.
Kaune stūksančiame VST muziejuje yra saugomi ginklai, kuriuos pareigūnai atimdavo iš kalinių. Nuteistųjų arsenalas įspūdingas – nuo vadinamųjų kastetų ir peilių iki savadarbių kardų ir mačečių.
Kaliniai bijo VST pajėgų
Per Lietuvos nepriklausomybės metus pareigūnai sutramdė 14 riaušių įkalinimo įstaigose. Tai – daug ar mažai?
„Sakyčiau, kad mažai. Bet kodėl mažai? Kasmet į pataisos įstaigas yra įvedamos mūsų pajėgos, kurios vykdo prevencines priemones, pratybas, todėl neramumų skaičius mažėja“, – sakė pulkininkas J.Zautra.
Per tokias operacijas į kalėjimus įžengia didelės pajėgos ir vykdo pagal išankstinį planą nustatytus veiksmus: vieni – užima pozicijas kiemuose ir stebi perimetrą, kiti – atlieka kratas kamerose, treti – užtikrina apsaugą, kad patalpose esantys kaliniai nesipriešintų.
„Pareigūnai turi susipažinti su įkalinimo įstaigomis, objektų išdėstymu, planais. Labai svarbi yra skirtingų grupių sąveika ir vienas kito supratimas“, – apie pratybas kalėjimuose sakė pulkininkas J.Zautra.
Kartu tai yra ir savotiška atgrasymo priemonė. Pareigūnai kaliniams tarsi parodo, kad valstybė turi ginklą, kurį gali atstatyti, kai reikia atkurti viešąją tvarką ir įstatymų viršenybę.
Per dvidešimt penkerius metus įvyko apie 400 tokių prevencinių operacijų. Tai viena iš priežasčių, kodėl per pastaruosius metus rimtų riaušių kalėjimuose sumažėjo.
Mūsų tarnybos vardas nusikaltėlių pasaulyje jau yra žinomas. Jie žino, kad esame gerai pasirengę ir juokauti su mumis nereikia, – kalbėjo J.Zautra.
„Mūsų tarnybos vardas nusikaltėlių pasaulyje jau yra žinomas, – juokauja pulkininkas. – Jie žino, kad esame gerai pasirengę ir juokauti su mumis nereikia.“
VST vadovai pripažįsta, kad žvalgybos pareigūnai vis dar praneša apie bręstančius neramumus už spygliuotų vielų. Kai tik gaunamas toks signalas, tai iš karto yra skelbiama parengtis ir VST pajėgos įvedamos riaušėms dar neprasidėjus.
Konvojuoja kalinius
Turbūt daugiausiai resursų suryjanti VST užduotis yra kalinių konvojavimas – pervežimas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą arba atgabenimas į teismo posėdžius.
Kiekvieną dieną dešimtys ar net šimtai ginkluotų pareigūnų į teismų sales atveda įtariamuosius, kaltinamuosius, iki gyvos galvos nuteistus nusikaltėlius, grupuočių narius. VST užduotis yra užtikrinti kalinių apsaugą ir šalia esančių civilių saugumą.
Pareigūnai sako, kad kalinių konvojavimas yra sudėtingas uždavinys, nes iš anksto nėra tiksliai žinoma, kokio dydžio pajėgų reikės. Tarkime, VST bazėje Kaune lankiausi antradienio popietę, o tikslus trečiadienio planas dar nebuvo žinomas – tikslų kitos dienos planą konvojų organizuojantys pareigūnai sužino tik apie 16 valandą.
Šita darbo organizavimo specifika kartais sudaro rimtų problemų.
Tarkime, kai Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama Lapinių organizuotos nusikalstamos grupuotės byla, į posėdžius reikėjo pristatyti beveik 30 įtariamųjų. Jų apsaugai užtikrinti reikėjo 64 pareigūnų. Jeigu tą pačią dieną būdavo nagrinėjamos dar kelios dešimtys bylų, tai kalinių konvojavimui reikėdavo skirti pareigūnų iš rezervo.
„Konvojavimas yra kasdienis mūsų darbas, įprasta užduotis, bet krūvis labai skiriasi. Vieną dieną tam gali užtekti penkiasdešimties pareigūnų, o kitą dieną – neužtenka ir šimto. Būna tokių dienų, kai konvojavimui pasitelkiame net štabo karininkus ir atostogaujančius pareigūnus, nes kitaip atlikti užduotį būtų neįmanoma“, – aiškino J.Zautra.
Konvojavimas yra kasdienis mūsų darbas, įprasta užduotis, bet krūvis labai skiriasi. Vieną dieną tam gali užtekti penkiasdešimties pareigūnų, o kitą dieną – neužtenka ir šimto, – aiškino J.Zautra.
VST vadovai pasakojo, kad dėl tokios darbo specifikos visi pareigūnai yra nuolatinėje parengtyje – į tarnybą netikėtai gali būti iškviesti netgi tie, kurie atostogauja arba turi poilsio dienų.
„Būna, kad vaikiną atšaukiame iš atostogų, nes reikia pagalbos, kad įvykdytume užduotį. Po to turėtume apmokėti jam viršvalandžius, tačiau dažnai tam neturime papildomų lėšų. Tačiau mes galime už atliktą darbą skirti poilsio dienų. Ir vyrai sutinka su tokiomis sąlygomis, nes mes vadovaujamės principu, kad svarbiausia yra pareiga tėvynei“, – kalbėjo generolas S.Madalovas.
Užduotis – sudėtingos žmonių paieškos
Susidarė įspūdis, kad netikėtumai yra vienas iš VST darbo pobūdžių. Pareigūnai bet kada gali sulaukti pranešimo, kuris nutrauktų poilsį. Taip nutinka ne tik tada, kai valstybėje susiklosto neeilinės situacijos. Pareigūnai gali būti iškviesti į darbą ir dėl paprastesnių dalykų. Pavyzdžiui, didelės pajėgos vykdo kalinių konvojavimo užduotį, tačiau netikėtai reikia vykdyti sudėtingą žmogaus paiešką.
2013 metų rudenį Kaune dingo dešimtmetis berniukas. Policija vaiko ieškojo ilgiau nei parą. Į pagalbą buvo pasitelktos VST pajėgos, nes šie pareigūnai yra ruošiami žmonių paieškai sudėtingomis sąlygomis. Sprendimas pasiteisino – vienas pareigūnas pastebėjo žolėmis apaugusį techninės paskirties šulinį, į kurį buvo įpuolęs berniukas.
„Mūsų tarnyba yra, turbūt, vienintelė, kuri išmokyta didelėmis grupėmis vykdyti žmonių paiešką miško masyve, sunkiomis gamtinėmis sąlygomis. Tam turime ir žinių, ir patirties, ir įrangos“, – aiškino pulkininkas J.Zautra.
Tokį miško masyvo šukavimą atlieka keli šimtai pareigūnų. Sustoję į 300-400 metrų ilgio liniją, vadinamąjį frontą, braunasi per miškus, kemsynus ar pelkes. Per tokias operacijas labai svarbu yra išlaikyti liniją, o tai yra sudėtinga, nes kartais pareigūnai nemato šalia esančių bendražygių.
„Europoje tokiems veiksmams yra pasiruošę Italijos karabinieriai ir mūsų pareigūnai. Kitos šalys neturi tokio tipo tarnybų arba tokių miškų kaip Lietuvoje“, – pasakojo VST vadas S.Madalovas.
Mokė afganistaniečius
Tokio tipo tarnybų Europoje nedaug. Europos žandarmerijos pajėgoms priklauso tik Prancūzija, Italija, Ispanija, Portugalija, Nyderlandai ir Rumunija. Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai yra šios organizacijos partneriai, todėl gali dalyvauti tarptautinėse operacijose ir pratybose.
„Mes galime tapti ir visateisiais nariais, nes mūsų pasirengimas yra pripažįstamas visoje Europoje. Tačiau tam reikia papildomų pinigų, kad galėtume įgyvendinti keliamus reikalavimus“, – sakė generolas S.Madalovas.
VST pareigūnai kasmet dalyvauja Prancūzijoje vykstančiose pratybose, per kurias mokosi tramdyti įsiaudrinusias minias ir palaikyti viešąją tvarką.
VST pareigūnai kasmet dalyvauja Prancūzijoje vykstančiose pratybose, per kurias mokosi tramdyti įsiaudrinusias minias ir palaikyti viešąją tvarką.
Taip pat šie vaikinai atliko užduotis Afganistane, kur mokė vietos saugumo pajėgas. Tada NATO mokymo misijos vadas Williamas Caldwellas spaudė ranką generolui S.Madalovui už labai gerai atliktą lietuvių darbą.
VST pareigūnai taip pat dalyvavo Jungtinių Tautų stabilizavimo misijoje Haityje, vykdė užduotis Kipre, Liberijoje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Kosove.
Apie VST pareigūno Mareko Taraškevičiaus misiją Libijoje išsamiau skaitykite čia.
Svarbiausios VST užduotys:
* Užduotys Lietuvos ginkluotų pajėgų sudėtyje, ginant valstybę
* Riaušių ir kitų neramumų malšinimas, viešosios tvarkos atstatymas
* Specialios kovinės užduotys, pavyzdžiui, pastatų šturmas ar įkaitų laisvinimas įkalinimo įstaigose
* Svarbiausių strateginių objektų, tokių kaip suskystintų gamtinių dujų terminalas, apsauga
* Pagalba policijos pareigūnams, pasieniečiams, kariškiams
* Kalinių konvojavimas, pervežimas ir apsauga
* Dingusių žmonių paieška sudėtingomis sąlygomis
* Svarbių asmenų, atvykstančių į Lietuvą, apsauga
* Viešosios tvarkos palaikymas Lietuvos kurortuose vasarą
Skaičiai ir faktai:
* VST pirmtakas Pirmasis pulkas buvo įkurtas 1991 metų spalį
* Tarnyba pertvarkyta 2007 metais
* Šiuolaikinė VST buvo įtraukta į Lietuvos ginkluotąsias pajėgas ir nelaimės atveju paklustų vyriausiojo kariuomenės vado įsakymams
* VST tarnauja apie 1,5 tūkst. pareigūnų
