Šeštadienį Jungtinių Tautų organizacijos (JTO) vadovas Ban Ki-moonas pranešė, kad telefoninio pokalbio metu Rusijos prezidentas V.Putinas jam sakė neturintis jokių planų siųsti savo karinius dalinius į pietų ar rytų Ukrainą.
NATO tvirtina, kad Rusija prie Ukrainos sienų yra sutraukusi didžiules pajėgas, kurios pasirengusios bet kada pradėti karinius veiksmus.
V.Putinas JTO vadovui sakė neturintis jokių planų siųsti savo karinius dalinius į pietų ar rytų Ukrainą.
Ban Ki-moonas Rusijos prezidentą perspėjo, kad šiuo metu „net maža žiežirba gali sukelti didžiulį gaisrą, kurio pasekmės neprognozuojamos“.
JTO vadovas teigė: „Tai, kas prasidėjo kaip Ukrainos krizė, virto krize dėl Ukrainos. Nuo pat pradžių siekiau taikiais būdais ieškoti problemų sprendimo būdo. Rusijos ir Ukrainos lyderiams būtina pradėti konstruktyvų dialogą, stengtis mažinti įtampą bei susilaikyti nuo bet kokių neapgalvotų žingsnių.“
Tiesiai paklaustas, ar ketina siųsti karius į Pietų ar Rytų Ukrainą, V.Putinas JTO generaliniam sekretoriui atsakė tokių minčių neturintis. „Tuo pat metu Rusijos prezidentui didelį nerimą kelia radikalų suaktyvėjimas pasienyje“, – sakė Ban Ki-moonas.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį taip pat pareiškė, kad Rusija neturi jokių ketinimų ir interesų įsiveržti į Ukrainą.
Jis pareiškė pasitenkinimą Ukrainos valdžios ryžtu „nuginkluoti visus, kas turi nelegalius ginklus“.
Kremlius kelia sąlygas Ukrainai
S.Lavrovas tikino, kad Rusija drauge su Vakarų partneriais pasiryžusi toliau ieškoti rekomendacijų Ukrainai, kaip jai toliau gyventi.
Mes įsitikinę, kad rusų kalba Ukrainoje turi tapti antra valstybine kalba, o kiekvienas Ukrainos federacijos subjektas turėtų atskirai užtikrinti mažumų kalbų teises.
Rusijos užsienio reikalų ministras išdėstė, ko Kremlius siekia Ukrainoje. Anot jo, Ukrainai nėra kito kelio, tik – federalizacija.
„Mes įsitikinę, kad rusų kalba Ukrainoje turi tapti antra valstybine kalba, o kiekvienas Ukrainos federacijos subjektas turėtų atskirai užtikrinti mažumų kalbų teises“, – pareiškė S.Lavrovas.
Rusijos ekonomika neatlaikytų karo?
Rusijos prezidentas V.Putinas derybų keliu pasuko po to, kai JAV prezidentas B.Obama nuvyko vizito į naftos turtingą Saudo Arabiją. JAV spaudoje pasirodė tvirtinimų, kad B.Obama bando įtikinti Saudo Arabiją atsukti naftos kranelius ir smarkiai numušti pasaulines naftos kainas.
Ekonominių sankcijų spaudžiamai Rusijai tai būtų itin skaudus smūgis, nes jos ūkis daugiausia laikosi iš naftos bei dujų eksporto.
Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Rusija neatlaikytų rimtų ekonominių sankcijų ilgiau nei trejus metus.
Ukrainos naujienų agentūra Ukrinform, remdamasi Vokietijos žiniasklaida, praneša, kad, U.von der Leyen nuomone, jei V.Putinas plėstų savo karinę agresiją prieš Ukrainą, Rusijai būtų įvestos griežtos ekonominės sankcijos. Anot jos, Rusijos ekonomika atlaikytų tik dvejus-trejus metus.
„Rusija, palyginti su tomis šalimis, su kuriomis pagal savo teritoriją ji mėgsta lygintis, yra ekonomiškai silpna šalis“, – įgėlė V.Putinui Vokietijos ministrė.
