Pasak A.llarionovo, Ukrainos kariuomenės vykdoma antiteroristinė operacija parodė, kuriuose regionuose prorusiškos nuotaikos stipriausios. Į juos ir bus sutelktas V.Putino ir jam tarnaujančių samdinių dėmesys. Dombaso scenarijus bus pakartotas kur kas geriau pasiruošus.
A.Ilarionovo teigimu, agresijai iš Rytų pasipriešinti gali tik anglosaksiškas pasaulis, Lenkija ir Baltijos šalys, nes senoji Europa turi per daug glaudžius ryšius su Rusija.
Tikslas nepasikeitė
A.Ilarionovas pabrėžia – Rusijos tikslas nepasikeitė. Ukraina nusilenkia V.Putinui ir pasiduoda Kremliaus kontrolei arba turi nustoti egzistuoti kaip moderni, nepriklausoma valstybė.
Antiukrainietiškai nusiteikusių žmonių Ukrainoje yra. Galbūt, apie milijoną. Jie ne tiek palaiko dabartinę Rusiją, kiek ilgisi sugriuvusios Sovietų Sąjungos. Tokio žmonių skaičiaus absoliučiai nepakanka siekiant V.Putino užsibrėžtų tikslų.
Būtent todėl teko vykdyti karinę intervenciją Ukrainos rytuose ir pietuose pasitelkiant „strelkovus“, „besus“, „babajus“ ir kitus teroristus. Ima aiškėti, kad ir jų nepakaks – net ir susilpnintos Ukrainos kariuomenės pastangomis vykdoma antiteroristinė operacija aiškiai parodė, kad samdiniai bus sutriuškinti.
Taikys į silpniausias vietas
Prieš savaitę V.Putinas priėmė sprendimą pradėti naują Ukrainos destabilizavimo operacijos etapą.
Pasak A.Ilarionovo, prieš savaitę V.Putinas priėmė sprendimą pradėti naują Ukrainos destabilizavimo operacijos etapą. Jį galima pavadinti operacija „Smilkstantis durpynas“. Į vadinamąsias Luhansko ir Donecko liaudies respublikas iš Rusijos toliau bus permetami kovotojai ir ginklai.
Tuo pat metu bus itin sustiprinta teroristų veikla tuose Ukrainos regionuose, kuriuose balandžio ir gegužės mėnesiais vykstant antiteroristinei operacijai Ukrainos kariai vietos gyventojų paramos nesulaukė.
A.Ilarionovas įsitikinęs, kad šiuo metu Donbase išbandytas scenarijus kur kas didesniu mastu bus vykdomas visose aštuoniose vadinamosios Novorusijos srityse.
Esminiu klausimu tampa Ukrainos karinių pajėgų pasiruošimas priešintis ir ginti savo teritoriją.
Ir dujotiekio sprogimas Poltavos srityje, ir masiniai ginkluotų kovotojų Ukrainos sienos kirtimai yra naujo V.Putino plano dalis. Tokiomis aplinkybėmis esminiu klausimu tampa Ukrainos karinių pajėgų pasiruošimas priešintis ir ginti savo teritoriją. Diplomatinio krizės sprendimo šiuo metu nėra.
„Šiuo metu kaip niekada didelė atviro Rusijos ir Ukrainos karo tikimybė. Nesu tikras, ar naujasis Ukrainos prezidentas turės valios priimti ryžtingus sprendimus, bet jeigu jis to nepadarys, rytų Ukrainoje iškils įtvirtintos sienos, patikros punktai ir rasis kiti kvazivalstybės požymiai“, – įspėja A.Ilarionovas.
Rusija tikisi Vokietijos paramos
Vienintelė rimta jėga, kuri gali šiems planams sukliudyti, yra anglosaksiškas pasaulis. Jam priklauso JAV ir Didžioji Britanija. Taip pat reikia pridėti Lenkiją ir Baltijos valstybes, kurios egzistuoja ant fronto linijos.
Panašu, kad Kremliuje buvo nutarta ginti Donecko ir Luhansko liaudies respublikas bet kokia kaina, kas gali reikšti naujo karinio konflikto eskalavimą. Kremliaus planuose – vadinamojo „Rusų pasaulio“ sukūrimas.
„Vienintelė rimta jėga, kuri gali šiems planams sukliudyti, yra anglosaksiškas pasaulis. Jam priklauso JAV ir Didžioji Britanija. Taip pat reikia pridėti Lenkiją ir Baltijos valstybes, kurios egzistuoja ant fronto linijos. Kremliaus manymu, su šiomis šalimis tartis neįmanoma, todėl reikia siekti jų sunaikinimo.
Šiame konflikte Rusijos ideologai tikisi senosios Europos paramos – pirmiausia Vokietijos. Šią koncepciją palaiko kai kurios Europos politinės jėgos. Vėlgi tenka žvelgti į Vokietiją ir Prancūziją. Šiame kontekste Ukraina matoma kaip mūšio laukas, kurio agresorius neketina atiduoti“, – teigia A.Ilarionovas.
„Rusiško pasaulio“ koncepcija remiasi nuostata, kad rusų stačiatikių tauta gimė Kijeve, kur didysis kunigaikštis Vladimiras krikštijo Rusiją. Kijevas turi gyventi po vienu stogu kartu su likusiu „Rusišku pasauliu“. Dabar kitas Vladimiras nuo Ukrainos nesitrauks. Nebent kas nors tam stogui atsitiktų, teigia analitikas.
M.Saakašvilis: V.Putino klasta prieš lemiamą smūgį
Tuo tarpu buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, prisimindamas liūdną savo šalies patirtį, situaciją Ukrainoje lygina su karu Abchazijoje 1992–1993 m.
„Tuomet Eduardas Ševardnadzė (tuometis Gruzijos prezidentas, – red. past.) pasirašė tris taikos susitarimus, bet kiekvieną kartą Rusija tai išnaudodavo pergrupuodama jėgas ir užimdama naujas teritorijas.
Dabar skelbdamas paliaubas V.Putinas greičiausiai tikisi pasiekti trijų tikslų: pirmiausia – išvengti naujų Vakarų sankcijų, kurios taptų neišvengiamos, jei paliaubų nebūtų. Antras tikslas – V.Putinui Ukrainoje pavyko sukurti naujus subjektus, kuriems vadovauja banditai iš Donecko liaudies respublikos, tai leidžia jam ateityje aiškinti, kad konfliktas vyksta tarp Ukrainos ir Donecko liaudies respublikos, o ne Ukrainos ir Rusijos. Trečias tikslas – pabandyti sumažinti Kijevo budrumą, slapta sustiprinti banditų formuotes bei taip pasirengti lemiamam smūgiui bei Ukrainos karių išstūmimui iš Donecko ir Luhansko“, – savo paskyroje „Facebook“ parašė M.Saakašvilis.
