Ekspertai, analizavę devynis svarbiausius karinio saugumo stiprinimo projektus, savo išvadas pirmadienį ketina pateikti Vokietijos gynybos ministrei Ursulai von der Leyen. Dokumente būtent ir kalbama apie 140 „problemų ir pavojų“, kurie sunkina armijos ginklavimo planų realizaciją. Ekspertai rekomenduoja kuo greitesnį procesų optimizavimą, norint juos tinkamai įgyvendinti.
Analizę užsakė pati gynybos ministrė, kuri nebuvo patenkinta ministerijos specialistų pateikiamomis ataskaitomis. U.von der Leyen gynybos ministre tapo pernai gruodį.
Ekspertai ministerijai priekaištauja dėl teisinių niuansų įrangos tiekimo sutartyse. Vyriausybei nepavyksta derybos su karinės pramonės atstovais, nepavyksta apginti savo pozicijos dėl išlaidų, terminų ir užsakomos įrangos parametrų. Taip pat kritikuojama, kad ginklavimosi politiką kuruoja daugybė institucijų, kurios išmėtytos po visą šalį, o tai sunkina veiksmų koordinavimą.
Rimtos problemos sunkina krovininių lėktuvų A400M gamybą. Gamintojai jau kelis kartus perkėlė šių mašinų perdavimo terminus, paskutinysis buvo numatytas lapkritį, bet data vėl pakeista. Be to, pirmieji gauti lėktuvai nebus įrengti taip, kaip norėjo Bundesveras.
Pastabų ekspertai turi ir dėl šarvuočių „Puma“. Jų teigimu, jau pirminiai pageidavimai dėl įrangos nebuvo tiksliai suformuluoti, tokiu būdu apribojant galimybes pamatyti ir atskirti sąjungininkus nuo priešų. Be to, gamybos kaštai išaugo net 50 proc.
Sraigtasparniai „Tiger“, projektuoti prieš 30 metų vokiečių ir prancūzų, jau yra pasenę. Problemų yra ir dėl priešlėktuvinės gynybos sistemų, pakeitusių sistemas „Patriot“, bei bepiločių lėktuvų „Euro Hawk“.
Praeitą savaitę pasirodė informacija apie tai, kad didelė Bundesvero įrangos dalis yra netinkama naudoti, nuolat remontuojama, patiria avarijas. Valdžia Berlyne pripažino, kad dėl to Vokietija nėra pasirengusi tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus NATO. Tai liečia ir naikintuvus „Tornado“ bei „Eurofighter“.
