Persigrupavimo dienos
Gynybos analitiko dr. Egidijaus Papečkio teigimu, nepaisant persigrupavimo, Rusijos pajėgos daro visiškai tą patį, ką darė iki šiol – puola plačiu frontu ir ieško vietų, kuriose galėtų pasiekti operacinių laimėjimų.
„Jie spaudžiasi, spaudžiasi, visur po truputį. Jau pajėgos jų turėtų būti pergrupuotos, pradedami kažkokie nauji veiksmai, bet jie tiesiog bando, išnaudodami savo kiekybinę persvarą, atskiruose punktuose toliau laužtis“, – 15min sakė jis.
Anot jo, nors Rusijos pajėgos karts nuo karto užima atskirus kaimus ar miestelius, tačiau platesnio vaizdo tokie taktiniai laimėjimai nekeičia.
„Visur palaiko tokią įtampą. Ten, kur ukrainiečių pajėgos mažesnės, jiems lengviau sekasi pajudėti kelis kilometrus, kas, žiūrint į Ukrainos dydį, nėra labai aktualu“, – teigė E.Papečkys.
Buvusio Europos Sąjungos karinio štabo žvalgybos valdybos direktoriaus atsargos pulkininko Gintaro Bagdono teigimu, panašu, kad Rusijos pajėgos savo tikslų nepakeitė, tačiau kaip jie ketina bandyti juos pasiekti, kol kas neaišku – į šį klausimą gali atsakyti tik Rusijos Generalinis štabas.
„Sunku pasakyti, kas ten pas juos galvoje, bet akivaizdu, kad visi puolimo planai žlugo ir žlunga, todėl jie turi kažkokių išeičių ieškoti. Atgal jie kelio nebeturi“, – tvirtino G.Bagdonas.
Jo manymu, Rusija ir toliau telkia bei konsoliduoja pajėgas, tačiau problemų jiems kone nuo pirmos karo dienos kelia ilgos logistinės grandinės, jų strigimas ir sunaikinimas – su tokiomis problemomis susidurianti Rusija yra neįgali panaudoti visų savo turimų ginklų rūšių.
„Visa tai ir dideli nuostoliai juos verčia pergalvoti. Didžiausias siurprizas jiems, kad ukrainiečiai ginasi ir kad jų valia yra atvirkščiai proporcinga jų nuostoliams – ji pas ukrainiečius tik didėja“, – pabrėžė atsargos karininkas.
Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ analitikų nuomone, Rusijos pajėgos pastarąsias kelias dienas žūtbūt siekė pasipildyti degalų bei kitas atsargas, tai rodo ir atviruose šaltiniuose pasirodę įrašai apie sunaikintas būtent degalų cisternų ir kitų krovinių kolonas. Anot jų, naują puolimo etapą signalizuoja ir tai, kad trečiadienį Rusijos pajėgos bent trijose vietose pradėjo naudoti tiltatieses ir taip kirsti nedideles upes bei atgaivinti puolimą tose kryptyse.
„Kai jie vykdė pergrupavimą, ukrainiečiai kontratakavo lokaliomis kontratakomis, kas yra normalu, žiūrint į platų paveikslą. Dabar Rusijos pajėgos tęsia puolamuosius veiksmus ir paskui, logiškai taip dėliojasi, kad ukrainiečiai turėtų operaciniame lygmenyje daryti kažkokią kontrataką. Galbūt, jei jie turės pajėgumų“, – svarstė ekspertai.
Kontratakos viltis ir spaudimas Donbase
Pasak jų, potencialiai kontratakai ukrainiečiai galėtų rinktis pietų kryptį, kur būtų siekiama atkirsti Dnieprą jau kirtusias pajėgas ir bandyti nugalėti jas. Taip pat galėtų būti svarstoma apie kontrataką Rytų Ukrainoje, taip padedant atsitraukti ilgametį frontą Donbase laikančioms Jungtinėms operacijų pajėgoms ar atlaisvinant aplink jas besiveržiantį žiedą.
„Dabar jau veriasi koridorius, gynybos gylis Jungtinių operacijų pajėgose, liko apie pusantro šimto kilometrų. Rusai iš principo bando atkirsti, atriboti visas logistines grandines užnugaryje gynybos. Tam tikra prasme siekia jas apsupti į didelį katilą“, – teigė analitikai.
Su tokiu vertinimu sutinka ir E.Papečkys, kurio teigimu, apsupti Donbase esančius ukrainiečių karius „tiesiog savaime prašosi, žiūrint į žemėlapį“.
„Rusai nori didinti placdarmą pietuose ir tiesiog savaime išeina, kad ten turėtų pulti link Dniepro, užeiti į užnugarį Charkivui, viskas taip, tik labai dideli atstumai. Čia taip nėra, kaip nuo Kauno iki Garliavos pulti“, – teigė jis.
Gynybos analitiko manymu, Rusijos pajėgos neabejotinai mato turinčios galimybes sukelti didesnę grėsmę Jungtinėms operacijų pajėgoms – jas apsupti arba priversti atsitraukti.
„Šita galimybė jiems atsirado po Mariupolio blokavimo, kai atsilaisvino šiek tiek pajėgų, jie tada ir suaktyvino kitoje vietoje“, – sakė jis.
Visgi E.Papečkys pabrėžė, kad atstumai Ukrainoje yra dideli ir tai, kas patraukliai atrodo žemėlapyje, realybėje reiškia šimtus kilometrų.
„Kai braižo tie jų analitikai, jiems labai gerai pasibraižo, kaip čia jie viską apeina ir puola, bet kai pasididini žemėlapį ir pamatai, kiek ten yra kilometrų, tai supranti, kad dar nėra taip arti linijos, kaip jie rodo“, – pažymėjo jis.
Pavojų Donecką ir Luhanską blokuojantiems ukrainiečiams mato ir G.Bagdonas, tačiau jis pabrėžė, kad gynėjai per aštuonerius metus ten irgi įsitvirtino ir taip lengvai pozicijų neužleis.
„Ten gana stipri ukrainiečių kariuomenė yra, nes karas ten vyksta jau aštuonerius metus, jie turi patirtį ir laiko frontą“, – sakė atsargos pulkininkas.
Jo manymu, ukrainiečių kontrpuolimas galėtų išspręsti situaciją, kuri Rusijos pajėgoms yra nedėkinga, nes jie į teritorijos gylį veržiasi gana siaurais pleištais, kuriuos galima sunaikinti.
„Nemanykim, kad ukrainiečiai neorganizuoja rezervo. Tas rezervas bus paruoštas Vakarų Ukrainoje ar dar kažkur, aš laukiu momento, kai ukrainiečiai pradės tas ilgas ištęstas rusų linijas kapoti ir naikinti. Žinoma, jiems reikia oro priedangos, oro gynybos. Stebuklinga, apskritai, kad ukrainiečiai vis dar kontroliuoja orą, bet nežinau, kiek dar pas juos liko naikintuvų“, – sakė G.Bagdonas.
„Aviacijos dengimas yra būtinas brigados ar didesnio vieneto kontratakai. Tarkime, tankų batalionui reikalinga parama ir be jos nelabai ką padarysi“, – antrino ir „Locked N’ Loaded“ ekspertai.
Jų nuomone, be oro paramos didesnio masto kontrpuolimus rengti bus sunku.
Jūroje besisūpuojantis desantas
Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, kad per dvi savaites – nuo karo pradžios – Rusijos pajėgos taip ir nepanaudojo Juodojoje jūroje esančio jūrų desanto.
„Locked N’ Loaded“ analitikų manymu, Rusijos pajėgos kol kas nesiryžo bandyti pulti Odesos ir taip pradėti mūšių dar viename fronte. Tam iki šiol trukdė ir prastos oro sąlygos.
„Jūrų desantas, kaip ir oro desantas, gali būti naudojamas perlaužimui tam tikros situacijos, kai vystosi ir sausumos puolimas. Turbūt sausumos vienetai porą dienų persigrupavo, papildymus darė, sužeistųjų pakeitimą, todėl ir nesivystė“, – sakė jie.
Vis dėlto E.Papečkys tokią situaciją vadina komiška.
„Rusams trūksta pajėgų, o jūroje sūpuojasi desantininkai. Jie neturi kur išlipti ir bijo nuostolių“, – sakė jis.
Analitikas pabrėžė, kad jūros desanto operacijos yra itin didelės rizikos tiek vykdant jas, tiek išsilaipinus į krantą.
„Jeigu desantas išsilaipino, o priešas pritraukė pajėgas, tai jį galima apsupti taip, kaip dabar rusai yra apsupę Mariupolį. Skirtingai nuo Mariupolio, kur visgi yra atsargos šiokios tokios, miestas, kuriame patogiau gintis – desantininkai išsilaipins pakrantėje“, – sakė jis.
Analitiko manymu, Odesa Rusijos pajėgoms yra labai svarbus miestas, kuris leistų atkirsti dalį Ukrainos pasienio su Moldova, tačiau šioje teritorijoje veikia ir kranto gynyba, kuri pastarosiomis dienomis nieko daugiau neveikė, tik ruošėsi desanto puolimui.
„Rusai tikrai bijo, nes užtenka pataikyti į vieną desantinį laivą ir nuostoliai gali būti katastrofiški – taip, kaip lėktuvą su desantininkais numušė“, – teigė jis.
Panašu, kad analitikų svarstymus patvirtina ir reali situacija – Odesos administracija ketvirtadienį pranešė, kad desanto laivai bent kol kas išplaukė link Krymo ir uostamiesčiui nebegrasina.
Rusijos rezervai ir jų trūkumai
Europos Sąjungos karinio štabo žvalgybos valdybai vadovavusio G.Bagdono manymu, daugelyje vietų Rusijos pajėgų progresą stabdo itin nepaslankios jų vadovavimo grandinės. Jos yra itin centralizuotos, o puskarininkių lygis – labai žemas.
„Kariniuose vienetuose viskas prasideda nuo apačios – būtent seržantas turi būti tas pats mažiausias vadas, kuris integruoja visus skyrius ir padeda karininkui. Man atrodo, ten yra problema. Esu skaitęs dar prieš karą rusų dokumentus ir vertinimus – jie patys sako, kad reikia stimuliuoti, kad čia pas juos yra problema, iniciatyvos stoka, nes jie aklai vykdo įsakymus. Bet čia visa valstybė tokia – didžiulis dramblys, bet kojos molinės, kurios subyrėjo, nes nėra integracijos“, – sakė jis.
Visgi jis sako nesiryžtantis prognozuoti, kaip toliau vystysis Rusijos puolimas. Anot jo, agresoriaus pajėgos ir toliau bandys pritraukti papildomus rezervus, mobilizuoti išteklius pačioje Rusijoje, tačiau ten susiduria su infrastruktūros problemomis.
„Reikia imti rezervistus, mobilizuoti civilinį sektorių, kuris yra iš viso sudaužytas ekonominių sankcijų. O viso to reikia karui – reikia mobilizuoti visą valstybę, neužtenka reguliarios kariuomenės, norint iš tikrųjų bandyti kažką pasiekti“, – sakė G.Bagdonas.
Tiesa, nors rezervistus pašaukti Rusija ir gali, tačiau jie neapmokyti ir netreniruoti.
„Surinkta banda nebus kareiviai, kad ir aprengsi juos ar pavadinsi kareiviais“, – pažymėjo jis.
Panašaus vertinimo laikosi ir E.Papečkys, kurio teigimu, Rusija dar gali pritraukti papildomų rezervų, todėl tai ir darys. Vis dėlto pagrindiniu trukdžiu tampa nesugebėjimas pasiekti proveržių puolime.
„Jie per dvi savaites jau turėjo tų galimybių rasti silpną vietą, persigrupuoti ir toje vietoje smogti. Bet kuri kita kariuomenė jau būtų taip padariusi, o Rusija susidūrė su netikėtu pasipriešinimu ir nuostoliais“, – sakė jis.
„Laikas žaidžia ukrainiečių naudai. Taip, kraujo daug pralieta, žuvusiųjų daug, bet jos karinė galia pamažu didės, o Rusijos – atvirkščiai – demoralizacija didės“, – pabrėžė ir G.Bagdonas.
