Daugiau informacijos apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms galite rasti LT72 puslapyje. Svetainėje yra pateikiami patarimai kaip elgtis kilus gamtinės, techninės ar socialinės kilmės pavojams.
Krašto apsaugos ministerija taip pat yra parengusi leidinius apie tai, ką piliečiai turėtų žinoti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms, prieigą prie leidinių internete galite rasti čia.
15min apžvelgia svarbiausias specialistų rekomendacijas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos kariuomenė pataria gyventojams: ką daryti kilus karui?
Kaip šeimai pasirengti nelaimės atvejams?
Pakalbėkite su šeimos nariais apie galimas nelaimes, pasitarkite, ką darytumėte kiekvienos galimos nelaimės atveju. Aptarkite su šeimos nariais, kurios vietos namuose yra saugiausios.
Susitarkite, kaip veiksite, jeigu, nutikus nelaimei, visi būsite skirtingose vietose. Numatykite dvi šeimos narių susitikimo vietas: vieną lauke, kitą pas jums artimus žmones. Jeigu vaikai maži ir į sutartas vietas atvykti vieni negali, išsirinkite susitikimo vietą prie ugdymo įstaigos. Pavyzdžiui, prie mokyklos esančioje stotelėje, prie tam tikros perėjos. Rinkdamiesi vietą pagalvokite, kur galėsite patogiai atvažiuoti ir kaip pavyktų išvengti žmonių spūsties.
Susitarkite, kaip veiksite, jeigu, nutikus nelaimei, visi būsite skirtingose vietose. Numatykite dvi šeimos narių susitikimo vietas: vieną lauke, kitą pas jums artimus žmones.
Iš anksto pasidomėkite, kur yra artimiausi kolektyvinės apsaugos statiniai, kuriuose ekstremaliųjų situacijų ar karo metu bus galima pasislėpti. Šie statiniai pažymėti specialiuoju ženklu – lygiakraščiu mėlynu trikampiu oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu.
Šeimoje susitarkite, kaip pasirūpinsite mažais, senais ir negalią turinčiais šeimos nariais bei augintiniais.
Išgirdę sireną įsijunkite radiją
Jeigu sužinojote, kad įvyko nelaimė ar artinasi pavojus, elkitės ramiai, vadovaukitės nurodymais. Be ypatingos priežasties niekur nevažiuokite, taip pat stenkitės be būtino reikalo neskambinti artimiesiems mobiliojo ryšio telefonais, nes tuomet ryšio linijos gali būti perkrautos ir užblokuotos.
Išgirdę kaukiančią sireną – įspėjamąjį pulsuojančio 3 minučių trukmės kaukimo garsinį signalą, kuris reiškia „Dėmesio visiems“, įsijunkite LRT radijo arba LRT televizijos programas – laukite tolesnių nurodymų, griežtai laikykitės rekomendacijų.
Kaip pasirengti evakuacijai iš anksto?
Apsvarstykite, ką darysite tuo atveju, jeigu pareigūnai nurodys evakuotis. Iš anksto paprašykite draugų ar giminaičių, kurie gyvena kituose miestuose, kad jie suteiktų prieglobstį nelaimės atveju.
Pagalvokite, kaip galėtumėte evakuotis kuo greičiau. Jeigu evakuositės savo automobiliu, būkite prisipildę automobilio degalų baką.
Iš anksto susidėkite reikalingus daiktus, kurių gali prireikti ne tik skubiai evakuojantis, bet ir liekant nelaimės atveju namie. Turėkite namuose maisto, gyvybiškai svarbių vaistų atsargų – visko tiek, kiek jūsų šeimai pakaktų trims dienoms. Laikykite atsargas sandariai, sudėję į kuprinę, kurią lengva pakelti.
Pagrindiniai daiktai, kuriuos patartina turėti – vanduo (ne mažiau kaip 3 litrai vandens kiekvienam šeimos nariui), pirmosios medicinos pagalbos reikmenys, vartojamų vaistų atsargos, grynieji pinigai, tapatybės dokumentai, degtukai, negendančios maisto atsargos trims dienoms. Pavyzdžiui, mėsos, žuvies, daržovių ir vaisių konservai. Taip pat reikia turėti mobiliuosius telefonus ir jų kroviklius, žibintą, signalinių priemonių. Reikėtų atsižvelgti ir į individualius būtinuosius poreikius – nuolat vartojamų vaistų receptai, klausos aparatas, atsarginiai akiniai.
Jeigu dingtų ryšys būtina turėti nešiojamąjį radijo imtuvą su atsarginiais elementais.
Ką daryti, jeigu paskelbė gyventojų evakuaciją?
Paskelbus gyventojų evakavimą, bus teikiama informacija, per kiek laiko privalote išvykti iš nesaugios teritorijos, kaip bus evakuojami gyventojai, neturintys savo transporto, kur yra jų evakavimo punktai, kur reikia evakuotis, kur yra gyventojų priėmimo punktai, ką pasiimti su savimi, kokių saugumo priemonių imtis prieš paliekant namus, kokiais keliais vykti.
Pasiimkite būtiniausius reikmenis, kurių jums gali prireikti evakuojantis ir apsistojus kitoje vietoje. Persirenkite drabužiais, kurie suteiks tam tikrą apsaugą – ilgos kelnės, neperšlampama striukė, guminiai batai, kepurė. Išvažiuoti pasirinkite rekomenduojamus kelius, nebandykite sutrumpinti kelio, nes kiti keliai gali būti užblokuoti. Būkite atsargūs važiuodami tiltais ir viadukais, nesustokite po aukštos įtampos elektros laidais.
Jeigu turite automobilį, vykite vienu automobiliu, tai sumažins galimybę šeimos nariams pasimesti. Jeigu pavėlavote išvykti automobiliu – eikite pėsčiomis.
Jeigu neturite galimybių saugiai apsistoti pas draugus ar giminaičius, vykite į pareigūnų nurodytas vietas, kur jums bus suteiktas prieglobstis ir būtina pagalba. Jeigu neturite galimybių išvykti savo automobiliu, sužinokite iš anksto, kur artimiausi evakavimo punktai, iš kurių gyventojai, ištikus nelaimei, bus evakuojami organizuotai.
Prieš išvykdami iš namų užsukite vandens ir dujų sklendes, išjunkite visus elektros prietaisus, uždarykite langus, užrakinkite duris.
Kaip patiems evakuotis iš karo apimtos teritorijos?
Evakuodamiesi stenkitės atrodyti kaip civiliai: nesirenkite rusvai žalsvos ar maskuojamųjų spalvų drabužiais, nesirinkite kariškų kuprinių, venkite matomoje vietoje kabinti medžioklinius peilius ar gertuves. Eikite neskubėdami, stenkitės būti ramūs ir panašūs į civilius, norinčius išeiti iš nesaugios teritorijos.
Vykite keliais, kuriuose reguliuojamas civilių judėjimas arba kuriuos nurodo evakavimą ir pasitraukimą organizuojančios institucijos. Kituose keliuose gali vykti intensyvus kariuomenės judėjimas, ten būti gali būti pavojinga.
Eidami ieškokite kontrolės punktų. Juose bus suteikta būtiniausia informacija apie esamą situaciją. Keliaukite tik prašvitus ar šviesiu paros metu, nes naktį atskirti civilį nuo kario labai sunku, taip pat venkite kelių, einančių pro strateginius objektus.
Kaip rūsį paversti saugia slėptuve?
Jeigu nelaimės atveju liksite namuose, svarbu pasirūpinti saugia erdve. Geriausiai tinka rūsiai betoninėmis perdangomis, tvirtomis sienomis.
Patartina rūsyje sukalti plačias lentynas. Prireikus lentynos daiktams gali būti panaudotos kaip suolai ar gultai. Iš anksto numatykite antrą išėjimą iš rūsio, juo gali būti ir langas.
Rūsyje įsirenkite vėdinimo angą. Jeigu rūsyje turite krosnelę, išveskite dūmtraukį į lauką. Grindis išklokite lentomis ar medžio plokštėmis, tai padės sulaikyti šilumą. Jeigu rūsys su langais, iš išorės juos uždenkite smėlio pripiltais maišais, kad po sprogimo į vidų nepatektų skeveldrų.
Atsineškite į rūsį nešiojamąją viryklę, žibalinę lempą. Rūsyje laikykite dalį maisto ir vandens atsargų, šiltų drabužių, būtinųjų reikmenų. Iš anksto nuspręskite, kurioje vietoje įrengsite tualetą, galima naudoti kibirą su dangčiu.
Jeigu gyvenate daugiabutyje, tikėtina, kad rūsyje slėpsitės ne vieni, todėl galėsite telktis su kaimynais – užteks kelių krosnelių visam rūsiui, galėsite skirti vieną patalpą maistui, atskirą patalpą tualetui. Galėsite bendrai gaminti valgį, bendromis pastangomis papildyti maisto produktų ir vandens atsargas.
Ką daryti pastebėjus savo gyvenamojoje aplinkoje ar kitoje šalies vietoje neaiškias ginkluotų asmenų grupes?
Pastebėję savo gyvenamojoje aplinkoje ar kitoje šalies vietoje neaiškias ginkluotų asmenų grupes, stenkitės išlikti ramūs. Bandykite išsiaiškinti, kas vyksta, ir tik tuomet spręskite, ką daryti. Jeigu matote kieme kareivius, nesiartinkite prie jų – būdami šalia galite tapti taikiniu ar atsitiktinės kulkos auka.
Neprovokuokite priešo kareivių juos atvirai filmuodami ir fotografuodami. Kalbėdami su ginkluotu žmogumi, nelaikykite rankų kišenėse, nedarykite staigių judesių, nesiginčykite. Jei ginkluoti žmonės ketina įsikurti jūsų namuose, kuo greičiau palikite juos.
Jeigu norite kažkur nuvykti, verčiau eikite pėsčiomis, o ne važiuokite automobiliu.
Ką daryti, jeigu šalia aidi šūviai ar vyksta susišaudymas?
Jeigu pasigirdus šūviams esate lauke, nebėkite – tuoj pat griūkite ant žemės ir rankomis prisidenkite galvą. Griūkite ten, kur stovite, neieškokite švaresnės vietos.
Kol aidi šūviai, stenkitės kuo labiau prisispausti prie žemės, o jiems nutilus, šliaužkite į patikimesnę vietą. Pavyzdžiui, požeminę perėją, rūsį, pirmą pastato aukštą, griovį, už šiukšlių konteinerio.
Pasigirdus šūviams ar vykstant susišaudymui jūsų name, nesiartinkite prie langų, išjunkite šviesą ir pasitraukite į patalpą be langų pavyzdžiui, vonios kambarį, sandėliuką.
Jeigu pasigirsta susišaudymo garsai ir namuose nesaugu, eikite į artimiausią kolektyvinės apsaugos statinį, kur jums bus suteiktas prieglobstis ir pagalba.