Rūdninkų poligono stovykla šiuo metu yra didžiausias migrantų apgyvendinimo centras Lietuvoje.
Stovyklos „vierchai“ eilėse nestovi
Irakietis Muhammedas mėgsta keltis anksti ir eiti į dušą. Kol prie jų nesusidarė eilė.
O eilės gali susidaryti greitai. Stovykloje yra trys konteineriai, kuriuose įrengti dušai. Juose – kabinos su užuolaidomis.
Ryte eiti į dušą geriau ir dėl to, kad nesutiksi stovyklos įtakingųjų. Jie ne tik tyčiojasi iš laukiančiųjų, bet ir į dušą eina be eilės.
Muhammedas sako, kad šilto vandens nėra pakankamai. Dieną, kai žmonių daugiau, migrantai kartais dėl jo net pykstasi. Vienas žmogus gali maudytis apie 10 minučių. Po šio laiko vanduo pradeda atšalti.
Muilo gabaliukas – penkiems migrantams
Vyras neturi pinigų nusipirkti šampūnui, todėl galvą prausiasi rankų muilu.
Būtinas higienos priemones migrantams suteikė stovyklos darbuotojai. Tačiau laikui bėgant jos pasibaigė. Tie, kurie gali sau leisti, muilo, šampūno nusiperka mobilioje parduotuvėje.
Tačiau ne visi turi pinigų. Irakietis Maxas pasakojo, kad kartais vienu muilu dalinasi ir penki vargingi gyventojai.
Mobilioje parduotuvėje brangu
Apie 10 valandą ryto Maxas eina pasiimti savo pusryčių. Priėjus prie maisto dalinimo punkto, dėžutes su maistu migrantams paduoda stovyklos darbuotojai.
Maxas pusryčiams gavo vieną batono riekę, sūrio, dešros gabaliuką bei tirpios kavos.
Stovykloje migrantai gauna nemokamą maitinimą – pusryčius, pietus ir vakarienę. Pietums dažniausiai gauna troškinio arba mėsos su bulvėmis. Vakarienei dažnai varškės apkepo, košės arba sriubos su duona.
Muhammedas nesiskundžia maistu, tačiau tokių kaip jis mažai. Jo kolega Maxas yra nepatenkinti maisto kokybe bei mažomis porcijomis.
Po pietų Maxas su draugais eina stebėti, kada atvažiuos parduotuvė. Ji neturi aiškaus darbo laiko. Į stovyklą autobusiukas su būtiniausiomis prekėmis atvažiuoja po pietų, o išvažiuoja dažnai jau sutemus.
Muhammedas ir kiti irakiečiai pasakojo, jog maisto produktai ne visiems yra prieinami, ypač dabar, kai migrantams pradeda baigtis grynieji pinigai.
Duona parduotuvėje kainuoja apie 2 eurus, kiaušiniai 1,5 euro, cigaretės nuo 5 iki 7 eurų.
Vietoje puodų naudoja ir konservų dėžutes
Stovykloje nėra virtuvės. Maxas su draugais, kaip ir dauguma stovyklos gyventojų, maistą gaminasi ant laužo. Vyrai nusiperka maisto produktų parduotuvėje, kartais patiekalams panaudoja ir stovykloje gautą maistą.
Kai kurie turi puodus. Migrantams juos davė stovyklos savanoriai bei darbuotojai. Maxas jų neturi, todėl su draugais maistą gamina konservų dėžutėse arba iš folijos pasidarytuose induose.
Stovykloje yra keturi elektriniai virduliai. Norint pasidaryti arbatos ar kavos, kartais reikia laukti ir pusvalandį.
Pasibaigus malkoms kūrena drabužius
Susikurti laužui Maxas naudoja tualetinį popierių bei stovykloje rastas medžių šakas. Kai kurie migrantai iš stovyklos darbuotojų gauna malkų, tačiau jų užtenka nedaugeliui. Nuo stovykloje esančių medžių greitai buvo nulaužytos ir sukūrentos šakos .
Norėdami pasiekti aukščiau esančias šakas, migrantai pririša vandens buteliuką prie virvutės, tuomet meta į viršų. Kuomet buteliukas apsivynioja tvirtai apie šaką – keli jų pasikabina ir taip nulaužia medžio dalį.
Neberasdami, kuo kūrenti stovyklos gyventojai į laužą meta rūbus, plastmasinius indus, palapinės grindis.
Meldžiasi švariausioje palapinės vietoje
Stovykloje laisvo laiko daug. Dėl to Maxą su draugais kartais apninka blogos mintys. Jie bėgo nuo gyvenimo Irake, svajojo apie Europą. Tačiau dabar jie Rūdninkuose dienas leidžia vaikščiodamas iš vieno stovyklos kampo į kitą.
Maxas savo laisvalaikiu bendrauja su kitais migrantais, skaito knygas internete, žiūri filmus.
Kai oras geras, migrantai žaidžia futbolą. Keletą kartų vakare vyrai buvo užkūrę didelius laužus, aplink juos šoko ir dainavo.
Maxas krikščionis, jis ir jo draugai meldžiasi savo lovose. Stovykloje specialių meldimosi vietų nėra. Maxas pasakojo, jog musulmonai įsirengia maldos vietas savo palapinėse.
Iš dviejų paklodžių migrantai įrengia mažą erdvę. Joje meldžiasi pakaitomis. Maldos vieta būna švariausia ir tvarkingiausia vieta palapinėje.
Reikšmingas religines šventes musulmonai migrantai švenčia vienoje iš didžiųjų palapinių.
Migrantams baigiasi pinigai, juos keičia paslaugos
Muhammedas išleido beveik visus turėtus grynuosius pinigus. Vyras skundžiasi, jog nors šeima turi pinigų, kuriuos nori jam atsiųsti – nėra būdo, kaip pinigai galėtų jį pasiekti. Dalis migrantų turi banko korteles, kurios galioja tik Irake, užsienyje su jomis atsiskaityti negalima.
Kai kurie migrantai turintys tarptautines banko korteles leidžia į jas atsiųsti pinigų ir kitiems stovyklos gyventojams. Už šią paslaugą jie paima tam tikrą mokestį.
Pasibaigus pinigams, vyrai maino savo gerus telefonus į prastesnius su cigarečių priedu. Taip pat kroviklius ir ausines, kurių stovyklose daug kam trūksta.
Kartais stovyklos gyventojai į maisto prekes ar cigaretes maino ir savo darbą. Pavyzdžiui, kerpa plaukus, gamina valgyti, tvarko palapines.
Privatumo ieško kabindami paklodes
Maxo lova pačiame palapinės gale. Savo daiktus Irakietis susidėjęs ant gretimos lovos. Vyras juokauja, kad jam pasisekė, kad gavo šiek tiek daugiau erdvės. Dažniausiai migrantai savo daiktus laiko šalia lovos arba po ja.
Vienoje palapinėje įprastai gyvena nuo 10 iki 15 migrantų. Dažnai kartu gyvena skirtingų tautybių bei religijų žmonės. Jie miega ant kas metrą – du sustatytų sulankstomų lovų. Savo erdvę dažnai atsiskiria pakabindami tarp lovų paklodes. Vyrams stovyklos darbuotojai davė miegmaišius, pagalvių jie neturi.
Kiekviena palapinė turi lyderį, kuris yra atsakingas už bendravimą su pareigūnais bei bendrą palapinės tvarką.
Palapinėse nėra rozečių. Vyrai telefonus ir kitus prietaisus krauna karšto vandens konteineryje arba dušų bei tualetų patalpose.
Migrantai sako, kad palapinėse miegoti jau dabar tampa šalta.
Maxas gyvena su dar vienuolika vyrų. Visi gerai sutaria, kiekvienas susitvarko savo palapinės erdvę. Kitus ruošos darbus vaikinai pasiskirsto. Maxas pasakoja, kad turtingieji palapinių dažniausiai netvarko. Jie sumoka neturtingiesiems už ruošos darbus cigaretėmis arba skanesniu maistu.
Lyderiams už cigaretes dirba darbus
Dažniausiai migrantai bendrauja su savo tautiečiais arba tos pačios religijos žmonėmis.
Įvairiose grupėse bei bendruomenėse būna bent keletas įtakingesnių už kitus. Jų poziciją bendruomenėje dažniausiai lemia pinigai ir fizinė jėga.
Mohhamedas turi draugų stovykloje, tačiau kartais tampa stipriųjų patyčių objektu. Vyras mano – viskas dėlto, jog jis yra tylus.
Žmonės turintys daugiau pinigų gali nusipirkti ne tik daugiau prekių parduotuvėje. Turtingesni vyrai gali stovykloje apsikirpti bei už poros cigarečių užmokestį samdyti kitus valgio gaminimui, malkų atnešimui ir kitiems darbams.
Stovykloje taip pat dirba „šūcheriai“. Tai skurdesni vyrai budintys stovykloje per naktį. Jie stebi aplinką bei prižiūri tvarką. Turtingesni migrantai dažniausiai jiems atsiskaito cigaretėmis.
