„Esant šiuo metu priimtiems ekstremaliosios situacijos ribojimams, mugių ir lauko prekybos organizavimas tampa neįmanomas“, – teigiama Vyriausybės vadovei adresuotame Klaipėdos miesto vicemero Arūno Barbšio, kuris šiuo metu pavaduoja merą Vytautą Grubliauską, laiške.
Pats uostamiesčio vadovas, su pajūrio švenčių organizatoriais, smulkiojo verslo atstovais išanalizavęs Vyriausybės priimtus ribojimus net ir pasibaigus karantinui, dar antradienį sakė prašysiantis Vyriausybės išlygų didžiosioms šventėms.
Anot V.Grubliausko, sunku įsivaizduoti, kad Jūros šventė vyktų be mugės su sūriais, dešromis, meduoliais ar cukraus vata.
Vasarą vyks ne vienas renginys
Pasak A.Barbšio, vasaros renginiai ypač svarbūs visam pajūriui.
Šią vasarą Klaipėdoje planuojami renginiai, kuriais tikimasi ne tik pradžiuginti vietos bendruomenę, puoselėti kultūrines tradicijas, bet ir skatinti turizmą, padėti po karantino atsigauti pramogų sektoriui, smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Artimiausias didelis renginys – liepos 23-25 d. organizuojama Jūros šventė.
Tai yra populiariausias vasaros renginys, anksčiau kasmet į miestą pritraukdavęs po kelis šimtus tūkstančių svečių.
Šios šventės metu puoselėjamos ir pristatomos jūrinės tradicijos, pagerbiami jūrininkai, vyksta ir pramoginė dalis – svečiai kviečiami į koncertus, kitus renginius.
Jūros šventėje kasmet laukiama ir amatininkų, tautodailininkų, kulinarinio paveldo puoselėtojų, smulkiojo bei vidutinio verslo atstovų, kuriems tai esanti puiki proga pristatyti savo produkciją, užsidirbti ir sukurti pramogą šventės dalyviams.
Mugės esą jau tapo neatsiejama renginio dalimi, be kurios šventė sunkiai įsivaizduojama.
Kaip primenama laiške, lauko prekyba aktuali ir kitiems vasarą Klaipėdoje numatomiems renginiams – Tarptautiniam gatvės teatrų festivaliui „Šermukšnis“, Tradicinių istorinių laivų festivaliui „Dangės flotilė“, Mažosios Lietuvos kultūros dienoms, Tarptautiniam lėlių teatro festivaliui „Materia Magica“, Miesto įkūrimo šventei, Klaipėdos pilies džiazo festivaliui, Klaipėdos festivaliui ir pan.
„Esant šiuo metu priimtiems ekstremaliosios situacijos ribojimams, mugių ir lauko prekybos organizavimas tampa neįmanomas, – rašo vicemeras. – Jei situacija nepasikeis, bus nuvilti ir prekybininkų, ir nemažos dalies renginių dalyvių lūkesčiai.
Be to, privati finansinė parama kultūros renginiams taip pat yra glaudžiai susijusi su maisto ir gėrimų prekyba, tad saugūs sprendimai ir papildomi atlaisvinimai yra tikrai labai laukiami daugelio kultūros renginių organizatorių.“
Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes ir siekdamas nenuvilti prekybininkų bei pateisinti renginių dalyvių, miestiečių, miesto svečių lūkesčius, siekdamas, kad renginiai būtų organizuojami tinkamai, kreipiuosi į Jus prašydamas svarstyti galimybę pakeisti galiojančias teisės aktų nuostatas, kurios panaikintų ar sušvelnintų šiuo metu galiojančius ūkinės veiklos apribojimus ir renginių organizavimo būtinąsias sąlygas.“
Šventę pakeistų maršas?
V.Grubliauskas teigė su švenčių organizatoriais ir smulkiojo mero atstovais išanalizavęs Vyriausybės nutarimą, kaip teks gyventi nuo liepos 1-osios atšaukus karantiną, bet išlikus ekstremaliajai situacijai.
„Smulkiajam verslui tas atlaisvinimas labiau butaforinis. Metus laukę, kol galės prekiauti mugėse, jie dabar sužino, kad to padaryti negalės“, – portalui 15min kalbėjo meras.
Anot jo, sunku įsivaizduoti Jūros šventę be mugės su tautinio paveldo maisto produktais, laikinomis kavinėmis.
„Joninių paketas parodė, kad Vyriausybė gali priimti racionalius sprendimus.
Klaipėda, būdama vasaros renginių sostinė, susiduria kasdien su klausimais, kaip tos šventės gali būti rengiamos. Nesinori, kad iš Jūros šventės liktų parodija.
Tačiau aš nesakau, kad dabar nusimetame kaukes ir pamirštame visus ribojimus. Jokiu būdu! Tačiau tos pačios Joninės parodė, kad galima švęsti saugiai.“
V.Grubliausko teigimu, pajūryje, kur kone kas savaitę vyksta festivaliai, laikytis Vyriausybės sprendimų – sudėtinga.
„Kad po to nebūtų Jūros šventės maršo“, – juokavo jis.
