„Kairėje – Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas Klausas Schwabas.
Dešinėje – jo tėvas, artimas Hitlerio patikėtinis, pramonininkas ir fašistas Eugenas Schwabas.
Klausas gimė hitlerinėje Vokietijoje 1938 metais.
Tuo metu jo tėvas buvo atsakingas už „Escher-Wyss“, strateginę nacistinės Vokietijos įmonę, kuri net turėjo savo koncentracijos stovyklą, kurios kaliniai dirbo įmonei nemokamai.
O šiandien Klausas sako: „Jūs nieko neturėsite ir būsite laimingi.“
Na, kaip tėvo kaliniai turbūt“, – skelbiama platinamoje melagienoje (kalba netaisyta).
Nesusiję vaizdai
Nuotraukoje su K.Schwabu gretinamame atvaizde yra ne jo tėvas. Tai Vermachto generolas-majoras Walteris Dybilaszas.
W.Dybilaszas gimė 1892 metais Vokietijos Altonos miestelyje.
Kaip skelbia Rusijos duomenų bazės, diplomuotas inžinierius buvo 1-osios geležinkelio statybos brigados (vok. generalmajor dipl. Ing. Walther Dybilasz, Kommandeur der Eisenbahn-Pionier-Brigade 1) vadas.
Jis buvo paimtas į nelaisvę amerikiečių ir perduotas rusams. O 1950 metais mirė lageryje.
Šaknys – Šveicarijoje
K.Schwabas gimė 1938 metais Ravensburge, tuo metu nacistų valdomoje Vokietijoje. 1957 metais šiame mieste baigė humanitarinę gimnaziją.
Jo tėvai persikėlė iš Šveicarijos į Vokietiją Trečiojo Reicho laikais, kad jo tėvas galėtų eiti inžinierinės šveicarų įmonės „Escher Wyss AG“ direktoriaus pareigas.
Schwabų šeimą nuolat stebėjo gestapas, o jo motina net buvo tardoma dėl jos šveicariško akcento.
K.Schwabas yra Vokietijos pilietis, nors turi tris senelius iš Šveicarijos ir du brolius šveicarus.
Biografija turi dėmių
Vokietijos faktų tikrinimo platformos dpa žurnalistai atrado tikrąją K.Schwabo tėvo nuotrauką, taip pat aprašė sudėtingus jo santykius su nacizmu.
„Escher Wyss“ įmonės filialas Ravensburge, kuriam vadovavo E.Schwabas, naudojo belaisvių darbo jėgą, tačiau neaišku, ar tą daryti įmonę privertė naciai, ar taip buvo elgiamasi dėl darbuotojų trūkumo.
Netiesa, kad įmonė turėjo „savo koncentracijos stovyklą“, kaip teigiama melagienoje.
2000 metais įmonės pristatytame tyrime nurodyta, kad karo metu Vokietijos filiale galėjo dirbti apie 200 belaisvių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.
