„Spinter“ atlikto sociologinio tyrimo metu buvo apklausti 1027 respondentai – daugiau nei metus užsienyje gyvenantys lietuviai. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, su kokiomis problemomis ar nuogąstavimais susiduria užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, svarstydami apie galimą grįžimą į Lietuvą.
Prioritetų viršuje – finansai ir mentalitetas
Tyrimo duomenimis, 47 proc. apklaustų emigrantų ketina grįžti į Lietuvą. Vis dėlto dauguma respondentų nuogąstauja, kad grįžus į Lietuvą pablogės šeimos finansinė padėtis (58 proc.) – jų manymu, atlyginimai Lietuvoje yra gerokai mažesni, nors kainos panašios kaip ir Vakaruose.
Tyrime dalyvavę ekspertai pastebi, kad pajamų skirtumai iš tiesų egzistuoja, tačiau pragyvenimo skirtumai taip pat reikšmingi, tad sugrįžusieji realiai pajunta ne tik sumažėjusias pajamas, bet ir mažesnes pragyvenimo išlaidas.
Taip pat svarbi priežastis, išeivius verčianti abejoti kokybišku gyvenimu Lietuvoje, yra lietuviškas mentalitetas arba kitoks bendravimo būdas. Bendrai apklausoje šią priežastį kaip atbaidančią įvardijo 50 proc. apklaustųjų. Įdomu tai, kad tai populiariausia priežastis tarp tų, kurie nurodė į Lietuvą tikrai negrįšiantys gyventi.
Ekspertai pripažįsta, kad kultūriniai, žmonių bendravimo būdo skirtumai, kuriuos itin vertina į Vakarus išvykę mūsų piliečiai, iš tiesų egzistuoja – lietuviai kultūriškai uždaresni, Lietuvoje nėra tokios didelės kultūrinės įvairovės, tačiau dauguma emigravusių grįžta į jau jiems pažįstamą sociumą, čia turi artimųjų ir draugų, todėl bendravimo skirtumai pernelyg nesijaučia.
Tiesa, daugiau iššūkių gali kilti grįžus kartu su užsieniečiu gyvenimo partneriu. Tokiu atveju ekspertai siūlo atlikti „namų darbus“: įvertinti, ar naujoje aplinkoje bus kalbančių partneriui suprantama kalba, kokios jo/jos įsidarbinimo galimybės, ar gyvenamojoje vietoje yra bent nedidelė partnerio/ės gimtąja kalba kalbančių ar kitaip kultūriškai artimų žmonių grupė/bendruomenė.
Net 43 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvoje galės panaudoti žinias, įgytas užsienyje, 38 proc. – kad jų patirtis, įgyta užsienyje, bus privalumas ieškant darbo Lietuvoje.
Sėkminga nepilnamečių vaikų adaptacija Lietuvoje – taip pat svarbus klausimas emigrantams. Po 35 procentus apklaustųjų nuogąstauja dėl to, ar vaikai gaus reikalingą paramą iš pedagogų, socialinių darbuotojų dėl sėkmingos adaptacijos ir ar jiems pavyks prisitaikyti prie lietuviškos mokymo programos. Anot ekspertų, jaudulys dėl sklandžios vaikų adaptacijos išties turi realų pagrindą, nes Lietuvoje nėra užbaigto sisteminio grįžusių vaikų integravimo modelio, tačiau yra daug sėkmingų atskirų projektų ir iniciatyvų.
Būtent dėl to, ekspertų vertinimu, grįžtant su vaikais svarbu iš anksto išsiaiškinti sistemą ir konkrečią situaciją numatomoje grįžimo vietoje: surinkti informaciją apie mokyklas, turinčias integracijos klases, užmegzti ryšį su galima mokykla, išsiaiškinti formalius reikalavimus bei procedūras ir, jei įmanoma, planuojamą grįžimą priderinti prie mokslo metų ciklo.
Koją kiša ir biurokratija
Svetur gyvenančius lietuvius gąsdina ir Lietuvos darbo rinkos subtilybės. 53 proc. jų tyrime nurodo, kad grįžus į Lietuvą bus sunku priprasti prie darbdavių požiūrio į darbuotojus, 43 proc. – kad bus sunku rasti norimą darbą. Dažniausiai nuogąstaujama dėl bendravimo skirtumų darbe, nes manoma, kad Lietuvoje vis dar nėra pagarbos darbuotojui kultūros.
Ekspertai skuba nuraminti – jų teigimu, „laukinis kapitalizmas“ Lietuvoje gerokai nunykęs, situacija greitai keičiasi ir yra daug sektorių, kurie sėkmingai perėmė ir vadovaujasi Vakarų darbo kultūros principais. Be to, šiuo metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, itin trūksta darbo jėgos, kas žymiai keičia darbdavių santykius su darbuotojais net ir kalbant apie darbininkiškas specialybes.
Situacija dėl darbo taip pat labai priklauso ir nuo regiono – grįžtantiems į mažesnius miestus ekspertai rekomenduoja realistiškai įvertinti savo naujo darbo lūkesčius – čia yra mažesnė įmonių įvairovė, mažiau tarptautinių bendrovių sąlygoja ir mažesnes pasirinkimo galimybes. Vilniuje ir kituose didmiesčiuose tokios problemos nėra.
Nors 34 proc. apklaustų emigrantų mano, kad jų gyvenimo/darbo patirtis nesuteiks jokių privalumų įsidarbinant ar kuriant verslą Lietuvoje, galima matyti ir teigiamų tendencijų – tarkim, net 43 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvoje galės panaudoti žinias, įgytas užsienyje, 38 proc. – kad jų patirtis, įgyta užsienyje, bus privalumas ieškant darbo Lietuvoje.
Daugeliui nemalonūs ir painūs atrodo biurokratiniai procesai jau grįžus į Lietuvą. Tai, ekspertų vertinimu, yra suprantama: Lietuva turi toliau paprastinti biurokratinę sistemą pirmiausia sėkmingiau diegdama „vieno langelio“ aptarnavimo principą, kuris grįžtančiajam į Lietuvą leistų gauti visą reikiamą informaciją vienoje vietoje. Ekspertai taip pat primena, kad tam tikras biurokratijos lygmuo neišvengiamas kiekvienoje valstybėje, svarbu suvokti kai kurių biurokratinių procedūrų neišvengiamybę keičiant rezidavimo valstybę.
Net 76 proc. apklaustųjų čia norėtų gyventi dėl to, jog čia – jų šeima, artimieji, o tai garantuotų geresnę savijautą. Antra pagal svarbą priežastis patraukti atgal į tėvynę – artimos politinės ir kultūrinės vertybės.
Dar vienas galimas iššūkis – gyvenamosios vietos paieška. Ekspertų teigimu, ši problema reikalauja kompleksinio požiūrio į grįžimą: jei norima grįžti į Vilnių ar kitą didmiestį neturint nekilnojamojo turto, reikia įvertinti nuomos variantą arba savo finansines galimybes įsigyti būstą be kredito, nes užsienyje uždirbtos pajamos kreipiantis į Lietuvos bankus dėl būsto kredito dažnu atveju nebūna vertinamos. Mažesniuose miestuose būstas yra lengviau įperkamas arba grįžtantieji migrantai jau jį turi. Kita vertus, regionuose gali iškilti aukščiau aptartų įsidarbinimo iššūkių.
Ekspertų vertinimu, kritinis yra pirmasis pusmetis ir labai svarbu prieš priimant sprendimą atlikti pasiruošiamuosius darbus – susirinkę informaciją, pasirengę planą, numatę veiksmus grįžtantys emigrantai dažniausiai didelio diskomforto nepajaučia. Dažniausiai problemų kyla organizuojantiems grįžimą spontaniškai – išvykstantiems dėl problemų rezidavimo šalyje, šeimos problemų Lietuvoje ar dėl kitų priežasčių priėmus spontanišką sprendimą grįžti.
Beje, o kas išvykusius į užsienį labiausiai vilioja sugrįžti į Lietuvą? Kaip rodo tyrimo duomenys, net 76 proc. apklaustųjų čia norėtų gyventi dėl to, jog čia – jų šeima, artimieji, o tai garantuotų geresnę savijautą. Antra pagal svarbą priežastis patraukti atgal į tėvynę – artimos politinės ir kultūrinės vertybės.
