1. Išskirtinis šio jubiliejaus bruožas – ekumeniniai susitikimai. Istorinis jų įvyko vasario 12 d., kai Kubos sostinėje Havanoje, tarptautiniame Jose Marti oro uoste, Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas ir popiežius Pranciškus ne tik broliškai apsikabino, dvi valandas asmeniškai bendravo, bet ir pasirašė bendrą deklaraciją.
Šiame dokumente Bažnyčių vadovai iškilmingai skelbia: „Pasiryšime padaryti viską, kas būtina, kad įveiktume paveldėtus istorinius pasidalijimus, norime suvienyti jėgas, kad liudytume Kristaus Evangeliją ir pirmojo tūkstantmečio Bažnyčios bendrą paveldą, atsakydami į šiuolaikinio pasaulio iššūkius.“ Taip buvo padarytas svarbus žingsnis į naują dviejų Bažnyčių santykių erą.
2. Kitas ypatingas ekumeninis įvykis – spalio 31 – lapkričio 1 dienomis vykęs popiežiaus Pranciškaus vizitas Švedijoje, kur jis Lunde ir Malmėje dalyvavo ekumeniniuose renginiuose, kuriais bus pradėta minėti Reformacijos pradžios 500 metų sukaktis. Taip pat istoriniu gestu galima laikyti, kai baigiantis pamaldoms Lundo katedroje, popiežius Pranciškus ir Liuteronų pasaulinės federacijos pirmininkas vyskupas Munibas A.Younanas pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje brėžiamos gairės tolesniam liuteronų ir katalikų bendradarbiavimui.
Paradoksalu, kad 80-metis popiežius sutraukė milijoninę jaunimo auditoriją, tarsi būtų superžvaigždė.
3. Liepos 26–31 d., Krokuvoje (Lenkija) vyko Pasaulinės jaunimo dienos, tema – „Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo (Mt 5, 7)“. Tradiciškai jose dalyvavo ir Šventasis Tėvas, kurio aukojamose Šv. Mišiose dalyvavo 2,5 mln. maldininkų. Todėl Jaunimo dienos tapo gausiausiu jubiliejinių metų renginiu. Paradoksalu, kad 80-metis popiežius sutraukė milijoninę jaunimo auditoriją, tarsi būtų superžvaigždė.
4. Balandį pasirodė popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis paraginimas skirtas santuokai ir šeimai Amoris Laetitia („Meilės džiaugsmas“), kuris kažkuria prasme yra dviejų jo 2014 ir 2015 m. sušauktų vyskupų sinodų santuokos ir šeimos klausimais įžvalgų santrauka. Šis dokumentas tapo didžiausios apimties dokumentu Katalikų Bažnyčios istorijoje apie santuoką ir šeimą. Jis kviečia Bažnyčią, jos ganytojus į pastoracinį jautrumą, lankstumą, skatina atsižvelgti į konkrečių šeimų situaciją, o ne į įstatymo raidę, pasitelkti dvasinį įžvalgumą, padėti, o ne atsikratyti problemomis, ypač kai kalbama apie kebliose situacijose esančias šeimas.
5. Kulto ir sakramentų kongregacija paskelbė dekretą, kuriuo pakeitė Didžiojo ketvirtadienio Paskutinės vakarienės Mišių liturgiją. Pokytis liečia kojų plovimo gestą po Paskutinės vakarienės Mišių homilijos. Nuo dabar kojos galės būti plaunamos ne tik vyrams, bet ir moterims. Šis dekretas paskelbtas tenkinant paties popiežiaus Pranciškaus pageidavimą.
Kita „feministinė“ popiežiaus iniciatyva – šių metų rugpjūčio 2 d. Pranciškus sudarė komisiją, kuri turi išstudijuoti ar įmanoma moteris šventinti diakonėmis, visų pirma gerai ištirti tas diakonystės formas, kurios gyvavo pirmaisiais Bažnyčios istorijos amžiais. Komisiją sudaro 12 narių, teologų, biblistų ir Bažnyčios istorikų – šešios moterys ir šeši vyrai; šeši dvasininkai, trys seserys vienuolės ir trys pasaulietės. Taip pat į svarbias pozicijas Šventojo Sosto institucijose paskirta ne viena moteris. Atrodo „moters ženklas“ taps išskirtiniu šio pontifikato požymiu.
Nuo dabar kojos galės būti plaunamos ne tik vyrams, bet ir moterims. Šis dekretas paskelbtas tenkinant paties popiežiaus Pranciškaus pageidavimą.
6. Lapkričio 19 dieną, popiežius Pranciškus vadovavo apeigoms, kurių metu oficialiai buvo paskirti 17 kardinolų. Trylika iš jų yra šiuo metu pareigas einantys ganytojai iš 11 tautų, o dar keturi jau yra perkopę 80 metų amžiaus ribą ir neturi teisės rinkti popiežių.
Popiežius ir toliau Kardinolų kolegijoje stiprina Bažnyčios visuotinumo matmenį. Pavyzdžiui, Papua Naujoje Gvinėjoje tik 27 proc. gyventojų yra Romos katalikai, bet jie turi pirmą papuasą kardinolą. Kardinolą gavo ir Bangladešas, nors ten katalikai sudaro vos 0,3 proc populiacijos. Šiuo metu iš 120 kardinolų rinkikų net 44 (daugiau nei trečdalis) yra pakelti kardinolais popiežiaus Pranciškaus. Būtent jie ir turėtų būti tuo branduoliu, kuris įgyvendintų dabartinio pontifiko Bažnyčios viziją.
7. Pasaulis ir toliau susiduria su krikščioniškos kankinystės atvejais. Nors per 2016 m. buvo nužudytas net 31 katalikų sielovados darbuotojas, bet ypatingo atgarsio sulaukė du. Kovo 4 d. rytą, Jemeno sostinėje Adene buvo nužudytos keturios Motinos Teresės įsteigtos Meilės misionierių kongregacijos seserys, kai ginkluotų vyrų grupė užpuolė seserų prižiūrimus slaugos namus. Taip pat buvo nužudyti su vienuolėmis dirbę 12 bendruomenės darbininkų.
Liepos 26-osios rytą du peiliais ginkluoti vyrai Prancūzijoje įsiveržė į Saint-Etienne du Rouvray miestelio bažnyčią ir įkaitais paėmė jose buvusius kelis asmenis – Mišias aukojusį kunigą ir jų dalyvius, bet į bažnyčią įsiveržusi policija nukovė abu užpuolikus. Islamistai spėjo nužudyti kunigą ir sunkai sužeidė kitą asmenį. Nužudytajam kunigui Jacques'ui Hameliui ėjo 86-ieji metai. Įvairios valstybių ir nevyriausybinių organizacijų parengtos ataskaitos, rodo, kad šimtai milijonų krikščionių susiduria su priešiškumu, kuris pasireiškia tuo, kad kasmet pasaulyje nužudoma tūkstančiai krikščionių.
8. Savotiška jubiliejinių metų kulminacija tapo rugsėjo 4 d., vykusios Motinos Teresės kanonizavimo Mišios, kuriose Vatikane dalyvavo per šimtas dvidešimt tūkstančių žmonių, neskaičiuojant žiūrėjusių transliaciją visame pasaulyje. Tad nesavanaudiškos meilės dvasia yra aktuali ir sava nūdienos žmogui.
Įvairios valstybių ir nevyriausybinių organizacijų parengtos ataskaitos, rodo, kad šimtai milijonų krikščionių susiduria su priešiškumu, kuris pasireiškia tuo, kad kasmet pasaulyje nužudoma tūkstančiai krikščionių.
9. Gegužės 5–8 d. Vilniuje vykęs Nacionalinis gailestingumo kongresas tapo pagrindiniu gailestingumo metų įvykiu šalies katalikams, kurie gausiai dalyvavo kongreso renginiuose. Popiežius Pranciškus paskyrė Vatikano valstybės sekretorių kardinolą Pietro Paroliną savo legatu į šį kongresą, kuriame viešėdamas kardinolas neatmetė galimybės, kad popiežius aplankys ir Lietuvą.
10. Baigiantis metams Lietuvą pasiekė maloni žinia, kad popiežius Pranciškus įgaliojo Šventųjų skelbimo kongregaciją paskelbti dekretą, pripažįstantį Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873–1962) kankinystę ir taip atveriantį kelią jo paskelbimui palaimintuoju. Paskutinį kartą palaimintuoju buvo skelbiamas vyskupas Jurgis Matulaitis 1987 metais.
Ta proga 2017 metus Lietuvos vyskupai paskelbė Teofiliaus Matulionio metais, kviesdami pasigilinti į šio arkivyskupo asmenybę. Manoma, kad beatifikacijos iškilmės bus per 2017 m. birželio 23–25 dienomis Vilniuje vyksiančias Lietuvos jaunimo dienas. Lieka viltis, kad T.Matulionio gyvenimas bus įdomus ir įkvepiantis įvairiems mūsų visuomenės sluoksniams.
