Šį kartą norisi ne tik pasidžiaugti gimtadieniu, bet ir šiek tiek apžvelgti mūsų rinką, pasiūlyti susimąstyti. 8 metai veiklos atrodo mažai, bet per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos padangėje įvyko daug įdomių dalykų. Naujienų vartotojai drastiškai nusisuko nuo laikraščių, atsirado naujų lyderių, naujų žinių vartojimo būdų. Interneto naujienų portalai kas dieną pritraukia milžinišką skaitytojų skaičių. Ne tik kompiuterio, bet ir telefono ekrane. Jie tapo svarbiausiais naujienų nešėjais. Vartotojai tapo daug reiklesni, iš leidėjų tikisi objektyvios, patikimos informacijos kaip įmanoma greičiau – čia ir dabar.
Tenkindamos šiuos skaitytojų poreikius konkuruoja kelios žiniasklaidos bendrovės. Konkurencija įtempta, aktyvi, ne visada etiška, bet tikrai įdomi.
Lietuvoje dar gajus, bet po truputį nykstantis nepažymėtos užsakomosios informacijos žanras. Taip pat dar gyvas žiniasklaidos bendrovių akcininkų ar artimų jiems politikų, verslo atstovų interesų gynimas per laikraštį ar interneto portalą. Bet neabejoju, kad tai išnyks, nes skaitytojai turi pasirinkimą. Interneto amžiuje jie tampa situacijos valdovais, nes būtent jie valdo pelytę ir klaviatūrą. Gali lengvai pasitikrinti, ar leidėjo publikacijos netendencingos, paieškoti informacijos apie žurnalistus (nors dar dažnai straipsnius rašo neegzistuojantys žurnalistai), palyginti kelis informacijos šaltinius ir parašyti savo nuomonę apie bet kurią naujieną.
Džiaugiuosi, kad į Lietuvos žiniasklaidą yra investavę keletas užsienio investuotojų. Jie nesikiša į vietos politiką, neturi kitų verslo interesų.
Džiaugiuosi, kad į Lietuvos žiniasklaidą yra investavę keletas užsienio investuotojų. Jie nesikiša į vietos politiką, neturi kitų verslo interesų, bent jau Lietuvoje. Mano galva, tokius investuotojus kaip švedų MTG (TV3 ir kt.), „Bonnier“ („Verslo žinios“), norvegų „Schibsted Media Group“ („15min“, „Žmonės“ ir kt.), estų „Ekspress Grupp“ („Delfi“ ir kt.) reikia gerbti ir rūpintis, kad jie norėtų dirbti tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva.
Jie sukuria geras verslo vertybes, aukštus žurnalistikos standartus, užtikrina kapitalo skaidrumą, o tai reiškia – tobulina mūsų visuomenę. Nesakau, kad jie tobuli, bet, palyginti su lietuviško kapitalo žiniasklaidos bendrovėmis, skiriasi kaip diena ir naktis.
Sakykite, o kuri dar valstybės sritis už žiniasklaidą yra svarbesnė investicijų pritraukimo prasme? Mūsų valstybės pareigūnai daug šneka, kaip reikia pritraukti vieną arba kitą naują didelį investuotoją ir sukurti, pavyzdžiui, banko programuotojų skyrių, paskatinti atsidaryti vieną kitą žymesnę parduotuvę arba pinigų persiuntimo tarnybos techninį centrą, bet tyli apie tai, kaip išlaikyti esamus investuotojus, ypač strateginėse srityse, tarp jų ir žiniasklaidoje. Mano paminėti dideli šio verslo investuotojai daugiausia yra skandinavai, atitinkantys dabartinę mūsų valstybės užsienio politikos kryptį. Skandinavų išsivystymo lygis visiems yra sektinas pavyzdys. Tačiau manau, kad visų šių investuotojų atstovai pritartų man: valstybės dėmesys yra menkas ir iš tiesų niekam nerūpi, ar tiems investuotojams sekasi gerai ar blogai, su kokiais iššūkiais jie susiduria.
Gal valdantiesiems net būtų paprasčiau, jeigu visa žiniasklaida būtų „lokali“ ir jai būtų galima daryti įtaką skirstomais valstybinės informacijos viešinimo biudžetais. Prieš porą savaičių pasklidus gandams, kad mūsų investuotojas „Schibsted Media Group“ („15min“, „Žmonės“ ir kt.) planuoja trauktis iš Baltijos valstybių, prasidėjo demagogiškos informacijos sklaida.
Konkurentai, kaip visuomet, stengiasi sumenkinti, iš antraščių suprask, neva „Schibsted“ valdomi verslai Lietuvoje užsidaro. Kiti rinkos dalyviai skleidžia nesąmoningus gandus, kad jie irgi dalyvauja konkurse pirkti šias įmones. Kokie mes vaikiški, naivūs ir dažnai pikti. Beveik niekas iš politikų ar akademinės bendruomenės nekalba apie tai, kad vienas didžiausių žiniasklaidos žaidėjų Šiaurės Europoje nusprendė trauktis iš Baltijos valstybių. Kokios galimos šio poelgio pasekmės?
Valstybės dėmesys yra menkas ir iš tiesų niekam nerūpi, ar tiems investuotojams sekasi gerai ar blogai, su kokiais iššūkiais jie susiduria.
Aštuonerius metus dirbdamas žiniasklaidoje, vis labiau suvokiu, kad Lietuvai reikia dar labai daug keistis. Politinis gyvenimas taip dažnai skleidžia parsidavėlišką tvaiką be jokių vertybių. Mentaliteto pokyčiai yra labai lėti, sunku juos sistemingai pakreipti tinkama linkme, ypač tuomet, kai nedirbame visi kartu.
Kartais labai norisi viską mesti ir išvažiuoti, tačiau tikiu, kad to nepadarysiu nei aš, nei jūs. Mes ir toliau stengsimės, kad ateities kartos gyventų nuovokioje Lietuvoje. Tokioje, kurioje visi bendrai dirba tam, kad džiaugtųsi matomu pasiektu rezultatu, o ne didžiąją savo laiko dalį skiria apkalboms, gandams ir paviršutiniškam politikavimui.
Tomas Balžekas yra „15min“ vadovas ir įkūrėjas.
