Klausimų daugiau nei atsakymų. Na, bet apie viską iš pradžių.
Manau, kad mūsų šalies teisėsauga labai serga sunkia vis labiau progresuojančia onkologine liga – labai pamėgti vieši teismų procesai, kai rezonansinių bylų turinys aptarinėjamas viešoje erdvėje, žiniasklaidoje ir rašoma viskas, kas šauna į galvą. Tik, deja, tai nėra teismo argumentai.
Tai labiau panašu į procesą, kai kaltintojai – prokurorai ar Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai – patys save drąsina, kad esą viskas yra labai gerai, yra įrodymai, yra argumentai ir visko pakanka pasodinti už grotų sugautuosius. Tai – teisėsaugos vėžys. Vis pamirštama, kad Lietuva – teisinė valstybė ir norint nuteisti žmogų, reikalingas teismo sprendimas.
Mane vis mažiau stebina tai, kad daugybę metų aptarinėta rezonansinė „MG Baltic“ ir kitos skambios bylos baigiasi niekuo. Ir tai nėra teismų darbo trūkumas. Minutėlę!!! Mes juk turime teisėsaugos instituciją, kuri vadinama Prokuratūra. Tai būtent jie neparuošė namų darbų – argumentų, kurie būtų vienareikšmiškai įrodantys vienų ar kitų asmenų kaltę. Ir tik nereikia karti visų šunų ant teismo, kuris neva priėmė blogą sprendimą.