Adolfas Grušas: Žolinės Evangelija. Tai kiekvieno mūsų Motina

Anomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą. Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios.
Carito Laikinųjų namų gimtadienio ir Pasaulinei benamystės dienos minėjimas
Carito Laikinųjų namų gimtadienio ir Pasaulinei benamystės dienos minėjimas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Ji balsiai sušuko:
„Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ši garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo sveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“.
O Marija prabilo:
„Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Visagalis ir šventas yra jo vardas! Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo klauso.
Jis parodo savo rankos galybę ir išsklaido išdidžios širdies žmones. Jis numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius. Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia.
Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui, kad minėtų jo gailestingumą, kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams – Abraomui ir jo palikuonims per amžius“.
Marija prabuvo pas Elzbietą apie tris mėnesius, o paskui sugrįžo į savo namus.
(Iš Evangelijos pagal Luką 1, 39–56)

Tūkstančiai vardų

Ant kryžiaus mirštantis Sūnus pavadins ją „moterimi“…

Ne motina… Moterimi…

Taip Marijos asmenyje buvo ypatingai išaukštintas moteriškumas, kaip dovana, kurią reikia vertinti ir išsaugoti amžinai.

Šiandien švenčiame didingą ir aukščiau visko iškylančią Moterį. Prisimename, kad jos kūnas, išvengęs sunykimo kape, buvo paimtas į Dievo artumą.

Šiandien švenčiame didingą ir aukščiau visko iškylančią Moterį.

Paprastai, vartodami šį terminą, galvojame apie tai, kad paimtojo nebėra su mumis, tačiau taip neatsitiko su Marija. Priešingai: kasdien ji dovanojama kiekvienam iš mūsų. Marija priklauso kiekvienam iš mūsų, kiekvienam iš jos vaikų, kuriuos Išganytojas jai patikėjo tą lemtingą akimirką, ant kryžiaus aukodamasis už visą žmoniją.

Mes visuomet liekame jos vaikais: tada, kai jau esame suaugę, tada, kai klystame, ir netgi tada, kai atitolstame, ieškodami savo pašaukimo kelių.

Dangun paimtoji Mergelė Marija išaukština moteriškumą. Paėmimas į dangų su kūnu daro ją suvokiamą ir labai artimą kiekvienam iš mūsų. Kūnas kalba, regi, paliečia, jaučia, kvepia šviežumu ir prakaitu. Kūno pagalba bendraujame, užmezgame tarpusavio ryšius. Jis matomas ir pasiekiamas. Kaip tik todėl Marijai ir atiteko toks didelis vaidmuo žmonių pamaldume.

Paėmimas į dangų su kūnu daro ją suvokiamą ir labai artimą kiekvienam iš mūsų.

Drauge dangun Paimtoji priima visus ir veda su savimi, kaip gyva Velykų žinia, regimai tebesitęsianti joje.

Kas yra ta saulės apgaubta Moteris? Tai mūsų Motina, kuri tyliai lydi pasimetusius žmones, apgaubdama juos Dvasios šiluma.

Kas yra ta Moteris, pirmoji tarp prisikėlusiųjų? Tai Motina, globojanti mūsų žingsnius ir nuolat, nepailsdama, laukianti mūsų. Juk niekas niekada nėra matęs, kad pavargtų į namus grįžtančio vaiko laukianti motina.

Kas yra toji Moteris, pasirengusi skubėti ten, kur ją šaukia meilė? Tai mūsų visų Motina, palaiminta tarp moterų, o tai reiškia: labai artima kiekvienai moteriai, artima kiekvienam mūsų, kiekvienam Dievo vaikui.

Kas yra ši Moteris, savyje besinešanti Dievą, kad galėtų Jį padovanoti? Tai mūsų Motina, besidžiaugianti kartu su mumis, kad turi galimybę išgyventi Dievo meilės pilnatvę. Ji atneša mums savo Sūnų – Viešpatį, ateinantį mūsų gelbėti.

Kas yra ta moteris, kuri, pasveikinta dėl ją ištikusios malonės, kalba apie visus paniekintus ir apleistuosius, būdama arti jų ir drauge regi nuo sostų nupuolančius galinguosius? Tai mūsų Motina, kuri nepabėgo iš pasaulio, bet lieka su mumis mūsų ašarose ir paprastuose džiaugsmuose. Neveltui Marija vadinama gražiosios meilės motina. Tai amžinai nauja ir niekad nepatirta meilė. Tai ta meilė, kurios mes ieškome, klaidžiodami sielos sutemose.

Kas yra ta Moteris, paimta į dangų? Tai kiekvieno mūsų Motina, švelniai ir ryžtingai palydinti mus per gyvenimą.

Rytų Bažnyčia šioje šventėje kalba apie Mariją, užmigusią ir gulinčia savo guolyje tarp kvepiančių gėlių žiedų ir padabintą perlais. Tarsi Jėzus, Jos Sūnus, nuimtas nuo kryžiaus…

Ji turi tūkstančius vardų… tačiau kiekvienas iš jų tik patvirtina, kad ji yra mūsų Motina…


Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų