Neseniai nevyriausybinė JAV organizacija „Council on Foreign Relations” atliko politikos ekspertų apklausą, kurioje buvo prašoma įvardinti didžiausias grėsmes, su kuriomis susidurs pasaulis 2017 metais. Kaip ir galima buvo tikėtis, išskiriama didelė kibernetinių atakų tikimybė prieš JAV. Todėl dabar būtų pats tinkamiausias metas D.Trumpui išspręsti savo vidinius prieštaravimus, sutelkti valstybės institucijas kovai su dažnėjančiais kibernetiniais išpuoliais ir tęsti Baracko Obamos pradėtą kibernetinės politikos kursą.
Sausio 6 dieną JAV nacionalinio saugumo tarnybos paviešino detalią ataskaitą, kurioje aiškiai nurodoma, jog Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus. Ataskaitoje teigiama, kad kibernetiniais išpuoliais prieš Demokratų partijos politikus siekta pakirsti pasitikėjimą JAV demokratine rinkimų sistema, sukompromituoti demokratų kandidatę Hillary Clinton ir sumažinti jos galimybes laimėti prezidento rinkimus. Į kampaniją buvo įtraukta itin daug veikėjų ir priemonių – nuo vyriausybės remiamų programišių, vadinamųjų interneto „trolių“, Rusijos žvalgybos tarnybų naudojamų netikrų internetinių platformų, iki socialinių tinklų ir propagandinės rusų žiniasklaidos.
JAV žvalgybos agentūros priėjo prie išvados, kad Rusijos tikslas buvo padėti D.Trumpui laimėti rinkimus. Panašias hibridinio karo priemones Rusija sėkmingai naudojo ir Krymo okupacijos metu.
Kibernetinių išpuolių taikiniais JAV tapo taip pat rinkimų sistemos, tiesa tiesioginio poveikio balsų skaičiavimui šį kartą pavyko išvengti. JAV žvalgybos agentūros priėjo prie išvados, kad Rusijos tikslas buvo padėti D.Trumpui laimėti rinkimus. Panašias hibridinio karo priemones Rusija sėkmingai naudojo ir Krymo okupacijos metu.
Iki šiol Rusija manė, kad kišimasis į užsienio šalies vidaus politiką ir poveikis rinkimų procesui įsilaužiant į kompiuterių sistemas ir manipuliuojant vieša informacija bus nebaudžiamas. Net ir pavykus įvardinti valstybę, kurios iniciatyva organizuotos kibernetinės atakos, sunku būtų tikėtis, kad prieš ją būtų imtasi atsakomųjų priemonių arba sankcijų. Tam paprasčiausiai pritrūkdavo teisinio pagrindo. Tačiau situacija netrukus gali pasikeisti. Jei naujai išrinktas JAV prezidentas D.Trumpas suvaldytų savo aroganciją ir nuspręstų tęsti B.Obamos kibernetinio saugumo politiką, tokio masto kišimasis į vidaus politiką, koks vyko prieš JAV prezidento rinkimus, neišvengiamai sukeltų pasekmes, beveik prilygstančias karinei agresijai.
Susipažinęs su įslaptinta žvalgybos ataskaitos versija ir suvokdamas kibernetinių išpuolių reikšmę šalies nacionaliniam saugumui, B.Obama žengė svarbų žingsnį – pripažino rinkimines sistemas kritinės infrastruktūros dalimi. Amerikos rinkimų sistemas sudarančios balsadėžės, balsavimo mašinos, rinkėjų registracijos duomenų bazės, balsų skaičiavimo sistemos, buvo iš esmės prilygintos komunikacijos, bankų, transporto ir energetikos sektorių objektams, kurių saugumui skiriamas ypatingas dėmesys. Tiesa, šis sprendimas buvo priimtas „post factum“, kai tapo akivaizdu, kad JAV rinkimine sistema dėl jos kibernetinio pažeidžiamumo gali būti manipuliuojama užsienio valstybių. Tačiau nepaisant pavėluotos reakcijos į kibernetinius įsibrovimus, B.Obamos sprendimas yra reikšmingas dėl kelių priežasčių.
Konvenciniai, kibernetiniai arba hibridiniai išpuoliai prieš kritinės infrastruktūros objektus traktuojami kaip pasikėsinimas į šalies nacionalinį saugumą, reikalaujantys proporcingo atsako.
Iki šiol trūko aiškių kriterijų, leidžiančių reaguoti į kibernetines atakas atsakomosiomis priemonėmis arba sankcijomis. Konvenciniai, kibernetiniai arba hibridiniai išpuoliai prieš kritinės infrastruktūros objektus traktuojami kaip pasikėsinimas į šalies nacionalinį saugumą, reikalaujantys proporcingo atsako. Todėl JAV rinkimų sistemos priskyrimas kritinei infrastruktūrai iš esmės suteikia legitimų pagrindą atsakomosioms priemonėms prieš Rusiją arba kitą už kibernetines atakas atsakingą valstybę.
Tiesa, šios priemonės galėtų būti taikomos ateityje, kai bus tinkamai pakeista teisinė bazė. Beje, JAV administracijos sprendimas priskirti rinkimų sistemą kritinei infrastruktūrai galėtų tapti sektinu pavyzdžiu Lietuvai, kuri jau daugelį metų nesugeba patvirtinti ypatingos svarbos infrastruktūros sąrašo. Sunku kalbėti apie efektyvią nacionalinę kibernetinę politiką ir kibernetinės gynybos planus, neįvardinus objektų, kurie turėtų būti saugomi pirmiausia.
B.Obama palieka JAV naujajam prezidentui solidų palikimą, kuris nukreiptas į veiksmingų gynybinių ir atgrasymo priemonių kūrimą, leidžiančių užkirsti kelią panašioms atakoms ateityje. Tiesa, naujai išrinktas prezidentas kol kas neskuba jomis naudotis. D.Trumpas yra draskomas vidinių prieštaravimų dėl JAV saugumo ir žvalgybos tarnybų ataskaitos. Jos išvados meta abejonių šešėlį, ar Trumpo išrinkimas prezidentu yra legitimus. Pripažinęs faktą, kad Rusija galėjo ne tik kištis į rinkimus, bet ir pakreipti rinkimų procesą jo naudai, naujai išrinktas prezidentas būtų sustiprinęs abejones savo legitimumu. Kita vertus, tolesnis išvadų neigimas grėstų stiprėjančia konfrontacija su JAV saugumo ir žvalgybos tarnybomis. Pastarųjų vaidmuo JAV nacionalinio saugumo politikoje yra itin reikšmingas. Todėl jei D.Trumpas turi lūkesčių atkurti dominuojantį JAV statusą pasaulyje, jis privalo paversti žvalgybos institucijas savo sąjungininkėmis.
Agnija Tumkevič yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantė
