Ainius Lašas: KTU kalėdiniai pirkiniai su antkainiu?

Prisipažinsiu, jog pasirodžius žiniasklaidoje informacijai apie tai, jog KTU įsigijo ISM kontrolinį paketą, pradinis instinktas nuvedė mane rožiniais keliais.
Ainius Lašas
Ainius Lašas / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Norėjau tikėti, kad KTU sudėliojo kažkokią ilgalaikę strategiją, kurios tikslas - turėti du apvienytus studijų centrus didžiausiuose miestuose. Tokiu būdu KTU ne tik sudarytų spaudimą savo pagrindiniams konkurentams, VGTU, bet ir investuotų į Vilnių kaip į strateginį intelektualinių ir verslo resursų centrą.

Kadangi KTU jau turi socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetą, rektoriaus pradines kalbas apie būtinybę kurti kokybiškas bendras programas su ISM vertinau kaip viešųjų ryšių akciją su gilesniais (jau mano minėtais) strateginiais tikslais. Juk kam pirkti universitetą vien dėl bendrų programų kūrimo, jei galima tiesiog įdarbinti reikiamus žmones ar tiesiog pasirašyti tarpuniversitetinę bendradarbiavimo sutartį? Taip būtų žymiai paprasčiau ir žymiai pigiau.

Tačiau, sprendžiant iš KTU rektoriaus Petro Baršausko interviu 15min.lt, KTU net nesiruošia sujungti dviejų universitetų valdymo struktūrų. Kaip teigia pats rektorius, „lieka nepriklausomos abi institucijos (…) administracinė struktūra ir valdymas lieka tas pats“. Tokiu būdu jokio universitetų tinklo optimizavimo čia nėra. Nėra ir jau mano minėtos strateginės vizijos apie KTU atėjimą į Vilnių.

Kodėl valstybinis universitetas turėtų pirkti ISM universitetą ir užsikrauti sau didelę finansinę naštą bei riziką, kai iš esmės KTU ateities vizijai tokio pirkinio net nereikia?

Tai kas gi lieka? Jei teisingai suprantu gerb. Baršauską, pagrindinė liekanti priežastis yra padėti ISM universitetui persikvalifikuoti į viešają įstaigą. Tuomet ISM studentai galėtų gauti valstybės finansuojamus studijų krepšelius, kurie dabar jiems, kaip privataus universiteto studentams, neprieinami. Štai paties gerb. Baršausko žodžiai jūsų vertinimui:

P.B.: (…) Norėčiau pabrėžti, kad visi privatūs JAV universitetai į biudžetą gauna tam tikrą dalį iš valstybinio finansavimo. Kodėl Lietuvoje taip negali būti? Juo labiau, kad universitetas valdomas iš valstybinio kapitalo. Kodėl mes darome išskirtinius ISM studentus? Jie turi gauti tą patį kaip ir valstybiniame universitete.

 

15min.lt: Su KTU užnugariu to siekti bus lengviau?

P.B.: Tai dėl to ir sandoris įvyko. Jei akcininkai taip negalvotų, jis nebūtų įvykęs.

Logika kaip ir suprantama. Suprantama ir tai, jog šis sandoris yra naudingas ISM savininkui ARVI. Tačiau klausimas kyla, ką iš šio sandorio gauna KTU, sumokėjusi ganėtinai įspūdingą, bet viešai neskelbiamą sumą?

Kodėl valstybinis universitetas turėtų pirkti ISM universitetą ir užsikrauti sau didelę finansinę naštą bei riziką, kai iš esmės KTU ateities vizijai tokio pirkinio net nereikia? Gal yra efektyvesnių būdų išleisti tuos milijonus ir pakelti KTU į naują kokybinę plotmę? Apskritai, kodėl KTU rektorius kalba taip, lyg būtų ISM vadovas ir atstovautų tos įstaigos savininkų interesams?

Pagaliau visuomenė turi teisę žinoti, kokia yra šio sandorio kaina, nes KTU kaip valstybinis universitetas, kurio steigėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas, yra atsakingas visuomenei ir turi visų pirma atstovauti visuomenės interesui. Sandorio sumos užslaptinimas tik kelia papildomų įtarimų, jog šis kalėdinis pirkinys yra ne su nuolaida, o su antkainiu žvelgiant iš visuomenės intereso perspektyvos.

Kai universitetai perka didesnes paslaugas iš privačių tiekėjų, tai daroma viešo konkurso būdu. Taip universitetas atsiskaito prieš visuomenę. Būtent to norisi ir dabar. Taip pat norisi, kad KTU vadovybė išsklaidytų įtarimus ir paaiškintų, kodėl KTU mirk gyvenk prireikė šio pirkinio? Ar nebuvo kitų pigesnių būdų padidinti universiteto tarpdisciplininių programų skaičių? Beje, o šios biudžeto išlaidos yra patvirtintos universiteto tarybos?

Tikiuosi, jog gerb. rektorius Baršauskas atsakys į šiuos klausimus ir išsklaidys kilusius įtarimus. Juk skaidrumas šiuo atveju yra tiesiog būtinas ir dėl rektoriaus ankstesnių pareigų ISM universitete. Nesinorėtų, kad visuomenėje kiltų įtarimai dėl interesų konflikto. Tuo labiau, kad iki šiolei gerb. Baršauskas dažnai buvo vertinimas kaip vienas iš progresyviausių ir efektyviausių universitetų vadovų Lietuvoje.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ainius Lašas: Pupų skaičiuotojai

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs