Ainius Lašas: Ministrė Pitrėnienė – cinikė ar tiesiog nekompetentinga?

Po nesenai kilusio šurmulio dėl padidėjusių mokytojų algų finansavimo šaltinio, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė nusprendė viešai paaiškinti, kokiu būdu bus perskirstytos lėšos. Pasirodo, kad susidariusi 10 milijonų eurų biudžeto skylė yra užkemšama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
Ainius Lašas
Ainius Lašas / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Ministrės ir vyriausybės sprendimas finansuoti eilinę ŠMM biudžeto eilutę panaudojant ES struktūrines lėšas yra iš esmės nusikalstamas. Aš rimtai. Kadangi panašios schemos vykdomos vos ne kasdien, patys ministrai, atrodo, užsimiršo, kokia yra tikroji ES struktūrinių fondų paskirtis.

Tai – laikinos investicinės lėšos, skirtos visų pirma strateginiams projektams, kurie suteiktų Lietuvai galimybę sparčiau priartėti prie ES pragyvenimo lygio. Tai lėšos, kuriomis būtų galima restruktūrizuoti švietimo sistemą ir paruošti ją ateities iššūkiams, jau dabar besibeldžiantiems į mūsų šalies duris.

Tuo tarpu ministrė dalį šių laikinų investicinių išteklių naudoja apmokėti einamąsias išlaidas. Schema paprasta: lėšos, skirtos vaikų neformaliojo švietimo krepšeliui, bus atiduotos mokytojų algoms, o neformalus švietimas bus maitinamas iš ES struktūrinių fondų. Taigi iš esmės 10 milijonų eurų per metus bus ne investuojami, o tiesiog „suvalgomi“.

Iš esmės 10 milijonų eurų per metus bus ne investuojami, o tiesiog „suvalgomi“.

Kad skaitytojams būtų aiškiau, pateiksiu paprastą analogiją iš sodininkystės. Tai, ką daro ministrė, yra tas pats, kaip pinigus, kurie yra numatyti nusipirkti obelų sodinukams, žemės sklypo paruošimui ir pasodinimui, išleisti parduotuvėje obuoliams pirkti. Tam momentui skanu ir skrandį užpildo, bet ilgalaikis efektas yra nulinis. Tuo labiau, kad lėšos po septynerių metų baigsis, o su jomis baigsis ir obuoliukai. Kuo tada užpildysite biudžeto skyles? Ar tai jau nebebus jūsų galvos skausmas ir todėl jūsų tai nejaudina?

Tokie vienadieniai sprendimai arba, tiksliau, sprendimų imitacija remiasi trumparegiška konjunktūrine logika. Viliamasi, kad žmonės nepastebės ir tiesiog praris jiems numestus saldainius, nupirktus už ateities kartų gerovės pinigus.

Juk ir rimtesnių skandalų pakanka. Lūkesčių kartelė nuleista taip žemai, kad apie kompetencijos stoką nėra kada ir pagalvoti. Kaip neseniai socialiniuose tinkluose pastebėjo viena iš Lietuvos aukštojo mokslo eksperčių: „Tų ES pinigų yra visokioms nesąmonėms išmėtoma. Nieko blogo, kad dalis atiteks tiesiai mokytojams, o ne ekspertams, konsultantams ir karjeros „taškams“ ar bukinančių testų kūrimui...“

Taigi apie strategines investicijas kalbos net nėra. Džiaugiamasi tik tuo, kad ne viskas bus skirta imitacinei veiklai, o kažkokia dalis lėšų pasieks mokytojų kišenes. Savo viešuose pareiškimuose gerb. Pitrėnienė irgi naudoja panašią argumentaciją tikindama, kad neformalus švietimas gaus adekvatų finansavimą ir todėl tėvams nėra ko jaudintis – „vaikai nenukentės“.

Deja, ilgainiui vaikai nukentės. Nukentės ir Lietuva dėl to, kad vyriausybė nesugeba adekvačiai panaudoti tų 68 milijonų eurų per metus, skirtų esminėms švietimo sektoriaus reformoms.

Apie strategines investicijas kalbos net nėra. Džiaugiamasi tik tuo, kad ne viskas bus skirta imitacinei veiklai.

Pavyzdžiui, daugelis analitikų sutinka, kad jau seniai metas optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą ir ministerijos vadovai čia turėtų atlikti svarbų mobilizuojantį vaidmenį.

Būtent tokiems strateginiams projektams, kurie reikalauja rimtų, bet iš esmės trumpalaikių finansinių injekcijų, ir yra skirtos ES struktūrinės lėšos. Paimdama jas iš tokių reikmių ir panaudodama ne pagal paskirtį, ministrė elgiasi neatsakingai ne tik mūsų, bet ir mūsų vaikų atžvilgiu. Šiandien nevykdomos struktūrinės švietimo reformos bumerangu sugrįš jaunajai kartai. Savo ruožtu jai liks vis mažiau priežasčių rinktis mūsų aukštojo švietimo sistemą.

Tai, kad gerb. Pitrėnienė viešai giriasi tokiais savo „pasiekimais“, tik dar labiau liūdina ir indikuoja arba jos cinizmą, arba tiesiog elementarios kompetencijos stoką. Apsispręsti negaliu, nes jos partijoje gausu ir to, ir to.

Norisi tikėtis, kad po rinkimų kažkas iš esmės keisis, nes Lietuvos švietimo sistema nebegali sau leisti dar ketverių metų savieigos. Mes turime unikalią progą pasinaudoti mums suteiktomis ES lėšomis ir įvykdyti esminę sistemos pertvarką. Neiššvaistykime tų lėšų pilvo reikmėms, nes kitos tokios progos gali ir nebūti.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ainius Lašas: Ate, krikščioniška Europa!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs