Pradėkime nuo gerb. Skvernelio pastebėjimų apie idealų universitetų integracijos scenarijų Kaune. Premjeras mato gražią ateitį net trims universitetams – LSMU, VDU ir KTU. Kodėl trys, o ne keturi (nepamirškime, kad Kaune dar veikia VU fakultetas), du ar vienas, premjeras nepaaiškina. Jis tiesiog konstatuoja, jog tam tikra konsolidacija yra reikalinga. Su tuo galima sutikti, bet esmė slypi detalėse, apie kurias gerb. Skvernelis kalba ganėtinai padrikai.
Dabartinis Kauno universitetų konsolidacijos scenarijus nesiremia didžiausios pridėtinės vertės visuomenei sukūrimo tikslu. Tai labiau konjunktūrinė desperacijos ir Seime sukoncentruotos politinės galios bei turimų artimesnių ryšių išdava. Siekiama užtikrinti palankesnes sąlygas kai kuriems aukštojo mokslo rinkos žaidėjams ir tiek.
Iš ko apie tai galima spręsti? Bent jau man viena iš ryškesnių indikacijų yra Skvernelio teiginys, kad KTU turėtų atsisakyti „tų programų ir studijų krypčių, kurios nėra būdingos technologijos universitetui.“ Panašų argumentą jau bent kelis kartus esu girdėjęs iš Vytauto Didžiojo universiteto vadovybės lūpų ir kiekvieną kartą jis mane verčia skeptiškai šypsotis dėl trijų pagrindinių priežasčių.
Visų pirma, iš principo keista kalbėti apie nebūdingas programas, nes žvelgiant pasauliniu mastu tokių nėra. Pasinagrinėkite atidžiau, kaip atrodo dešimties geriausių JAV technologinių universitetų studijų programos. Jų visų programų paketai savyje talpina tiek technologinius, tiek ir socialinius bei humanitarinius mokslus.
Pavyzdžiui, technologijų meka laikomas Stanfordas siūlo net 33 socialinių, humanitarinių ir menų programas! Massachusetts Institute of Technology turi 20 „minkštųjų“ studijų programų. Netgi visiškai užsiaurintas California Institute of Technology turi savo Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetą su septyniomis programomis. Tai, gerb. Premjere, kuo jūs grindžiate savo nuomonę?
Antra, jei toks keistas raginimas atsiranda, tai gal vertėtų tuos pačius principus taikyti visiems universitetams? Tada atimkime iš VDU visas technologines programas bei gamtos mokslus ir perduokime juos KTU, nes ką ten veikia laisviesiems menams „nebūdingos“ studijų programos?
Dabartinis Kauno universitetų konsolidacijos scenarijus nesiremia didžiausios pridėtinės vertės visuomenei sukūrimo tikslu.
Šios diskusijos fone dar keisčiau atrodo gerb. Skvernelio išreikštas entuziazmas dėl VDU susijungimo su Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetais. Jei jau bandoma atstovėti išgrynintų universitetų idėją Kaune, tada neįmanoma suprasti, kodėl Vyriausybės vadovui nekyla abejonių dėl „technologinio“ ASU integracijos į VDU. Argi ne logiškiau būtų ASU prijungti prie KTU?
Nesupraskite neteisingai – aš nenoriu nieko atimti ar uždrausti kažkam jungtis, bet, jei jau argumentuojame, tai paremkime argumentus ne emociniais, o „racionaliais dalykais“ (kaip ragina pats Premjeras). Deja, man susidaro įspūdis, kad sprendimai yra dažnai daromi netgi ne emociniais, o tiesiog konjunktūriniais pagrindais. O po to jau bandoma sprendimus racionalizuoti.
Ir trečia, vertėtų pakalbėti apie tai, kur link juda KTU „minkštosios“ programos. Kadangi už daugumą jų esu asmeniškai atsakingas, galiu gerb. Premjerą patikinti, kad visose jose siekiame įdėti technologinį-analitinį įskiepį. Ne todėl, kad bijome jų uždarymo ar išvalymo, o todėl, kad manome, jog technologinė-analitinė dedamoji leidžia būsimiems studijų absolventams įgyti konkurencinį pranašumą darbo rinkoje. Kaip aš mėgstu sakyti, tokios programos leidžia studentams vaikščioti ant dviejų kojų, t.y. gerai išmanyti savo discipliną ir įgauti specifinius technologinius-analitinius įgūdžius.
Pabaigai stabtelsiu prie dar vienos aktualios temos – pedagogikos centro steigimo Kaune, kuris taip pat kvepia konjunktūra. Bekuriant šį centrą, politikai deklaravo, kad jame bus sutelktos visų Kauno aukštųjų mokyklų stipriausios kompetencijos. Tokiu būdu įstoję studentai gautų didžiausią pridėtinę vertę.
Deja nieko panašaus neįvyko. KTU geranoriškai pasiūlė VDU kurti jungtinę STEM pedagogikos programą. Atrodytų pridėtinės vertės yra akivaizdžios (ypač STEM srityje), bet mūsų partneriai nuo pirmos dienos ieškojo priežasčių, kad tokia programa neatsirastų. O kai švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė paragino nemarinuoti laiko, buvo pasiskųsta gerb. Skverneliui ir paprašyta jo užtarimo tik vienai ir tik VDU programai.
Užtarimas gautas, bet ar tai yra geriausias sprendimas Kauno regionui ir pagaliau Lietuvai? Ar tai yra geriausias sprendimas būsimiems studentams? Deja… apie tai retai tesusimąstoma. Dažniau mąstoma tik kaip pašalinti nepageidaujamus konkurentus. Galbūt VDU trukdo KTU su nebūdingomis programomis, o Skverneliui galbūt trukdo nebūdingose programose dirbantis galimas kandidatas į prezidentus? Taip ir gali atsirasti puikus pagrindas bendradarbiavimui!
Ainius Lašas yra Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto dekanas.
