Šios grėsmės šaltiniai iš pirmo žvilgsnio akivaizdūs – Rusijos kieta saugumo politika mūsų regione ir už jo ribų suformuoja agresyvios kaimynės įvaizdį. Jo adekvačiai neįvertinti gali tik tariami „vatnikai“, kurie a) per daug laiko praleidžia žiūrėdami Rusijos TV kanalus, b) prijaučia kairuoliškai ideologijai ir c) ilgisi sovietinių laikų rojaus.
Mano kartu su kolegomis iš KTU atlikta visuomenės grėsmių suvokimo analizė, kurią finansavo Lietuvos Mokslo Taryba pagal nacionalinę mokslo programą „Gerovės visuomenė“, iš dalies patvirtina šiuos stereotipus, bet tuo pačiu atskleidžia žymiai sudėtingesnį ir įdomesnį paveikslą. Tyrime mes prašėme žmonių įvertinti Rusijos invazijos į Lietuvą tikimybę per ateinančius 10 metų. Ir štai ką sužinojome.
Pradėkime nuo Rusijos televizijos kanalų žiūrėjimo ir jos įtakos Rusijos grėsmės suvokimui. Jei šį faktorių nagrinėjame atskirai, tada matome akivaizdžius suvokimo skirtumus.
Žemiau pateiktas grafikas nr. 1 liudija, jog žiūrintys Rusijos kanalus yra linkę žymiai santūriau vertinti Rusijos invazijos grėsmę nei tie, kurie jų nežiūri. Tai parodo ir medianos linijos skirtumai keturkampio viduje, bendras atsakymų išsidėstymas ir t-test statistinė analizė. Atrodytų, jog klausimas dėl Rusijos kanalų žiūrėjimo efekto tuo ir išspręstas, bet vėliau pamatysime, kad tai – tik atsakymo iliuzija.
Grafikas Nr. 1. Rusijos invazijos tikimybės vertinimas pagal Rusijos TV kanalų žiūrimumą
Politinė ideologija taip pat dažną kartą tampa patogiu paaiškinimu, kodėl viena ar kita pusė skirtingai vertina Rusijos grėsmę. Ir iš tiesų grafikas nr. 2 rodo, kad žmonės, laikantys save dešiniaisiais, žymiai jautriau reaguoja į Rusijos grėsmę nei kairieji. Beje, skirtingai nei Rusijos televizijos žiūrėjimo faktorius, politinė ideologija nepraranda savo įtakos ir sudėtingesniuose analizės modeliuose.
Grafikas Nr. 2. Rusijos invazijos tikimybės vertinimas pagal politinę ideologiją
Su ideologija siejasi sovietinio periodo vertinimo faktorius. Jį matavome trimis klausimais, kurie prašė respondentų įvertinti sovietinio periodo naudą/žalą Lietuvai, ekonominį saugumą tarybiniu periodu ir dabar bei atvykusių tuo laikotarpiu rusakalbių integravimosi lygį šalyje.
Išvedę šių trijų atsakymų vidurkį, gavome rezultatus, kurie yra ganėtinai intuityvūs – kuo pozityviau respondentai vertina sovietinį laikotarpį, tuo mažesnis yra jų Rusijos invazijos grėsmės vertinimas.
Grafikas Nr. 3. Rusijos invazijos tikimybės vertinimas pagal tarybinio periodo vertinimo skirtumus
Taigi visi trys faktoriai tarsi patvirtina pradinius stereotipinius paaiškinimus Rusijos karinės grėsmės tikimybės atveju. Tačiau čia padėti taško nevertėtų, nes egzistuoja kiti faktoriai, kurie taip pat yra glaudžiai susiję su grėsmės vertinimu. Be to mes nežinome, kaip jie visi sąveikauja tarpusavyje ir kurie iš jų išlieka statistiškai reikšmingi sąveikų visumoje.
Kad tai išsiaiškintume, mes pasinaudojome struktūrinių lygčių analizės metodu, kuris leidžia sudėlioti bendrą tiesioginių ir netiesioginių įtakos faktorių schemą. Kad nevarginčiau skaitytojų diskusijomis apie šio metodo niuansus, pateiksiu šiek tiek supaprastintą Rusijos grėsmės schemos variantą, kuris leidžia pamatyti esminių ir statistiškai reikšmingų sąryšių visumą.
Pasižiūrėkime atidžiau į grafiką nr. 4 pradėdami nuo kairės pusės ir judėdami Rusijos invazijos grėsmės link dešinėje pusėje. Pirmame faktorių stulpelyje mes atrandame penkis kintamuosius: nukentėjimą nuo sovietinio režimo, tautybę (lietuvis), amžių, gyvenamą vietą (kaimas) ir išsilavinimą (aukštasis). Nuo jų yra nurodytos rodyklės su skaičiais (poveikio koeficientais) į kitus kintamuosius arba tiesiogiai į Rusijos grėsmės faktorių.
Grafikas Nr. 4. Rusijos invazijos tikimybės vertinimo aiškinamoji schema
Ką tai reiškia? Rodyklė nurodo, jog vienas faktorius yra statistiškai susijęs su kitu faktoriumi, o skaičius indikuoja to ryšio mastą bei kryptį. Pavyzdžiui, tų respondentų, kurie gyvena kaime, Rusijos invazijos grėsmės įverčiai yra vidutiniškai 0.79 taško aukštesni nei miestiečių. Tuo pačiu kaimo faktorius netiesiogiai daro įtaką ir per pajamas. Kaip matome grafike, kaime gyvenantis respondentas turi vidutiniškai mažesnes pajamas, o pajamų dydis yra neigiamai susijęs su grėsmių vertinimu, t.y. kuo didesnės pajamos, tuo mažesni Rusijos karinės grėsmės vertinimai.
Arba paimkime tuos respondentus, kurie jaučiasi nukentėję nuo sovietinio režimo. Kaip rodo grafikas, jie yra dešinesnių pažiūrų. Kiek dešinesnių? Nukentėję yra vidutiniškai pusę balo (0.58) labiau nutolę į dešinę dešimtbalėje skalėje. Nukentėjimas taip pat padidina pasitikėjimą NATO (0.15 balo keturbalėje skalėje) bei padidina neigiamą sovietinio periodo vertinimą (0.14 balo keturbalėje skalėje).
Savo ruožtu ideologija, pasitikėjimas NATO ir sovietinio periodo vertinimas tiesiogiai siejasi su Rusijos grėsmės vertinimu. Pavyzdžiui, kaip ir galima tikėtis, dešinesnių pažiūrų respondentai įžvelgia didesnę Rusijos invazijos grėsmę, tačiau ideologijos įtaka nėra jau tokia ir didelė.
Jei respondentas pasistumia vienu balu į dešinę, jo Rusijos grėsmės (vidutinis) vertinimas padidėja vos 0.08 balo septynbalėje skalėje. Tai reiškia, jog net jei respondentas pasistūmės nuo vieno ideologinio spektro galo iki kito (per visą dešimties balų ideologinę skalę), jo Rusijos grėsmės vertinimas vidutiniškai padidės 0.8 balo septynbalėje skalėje. Taigi ideologija yra tik viena nedidelė Rusijos invazijos grėsmės vertinimo dedamųjų.
Žmonės, kurie jaučiasi saugiai savo namuose, mieste ir gatvėje, turi mažesnį Rusijos grėsmės suvokimo jausmą. Didesnės pajamos irgi mažina grėsmės suvokimo lygį.
Beje, kaip jau aptarėme anksčiau, Rusijos TV kanalų žiūrėjimas yra susijęs su mažėjančiu Rusijos karinės grėsmės suvokimu, bet šį faktorių apibrėžiau punktyru ir pažymėjau pilka spalva, nes jis statistiškai yra labai silpnas (nestabilus) ir iš esmės jį galima pašalinti iš schemos. Taigi, vertinant faktorių visumą, Rusijos TV žiūrėjimo reikšmė gerokai susilpnėja. Tai rodo, jog Rusijos TV įtaką reiktų vertinti ganėtinai atsargiai. Beje nurodytas koeficientas liudija, kad įtakos mastas tesiekia 0.3 balo septynbalėje skalėje.
Žymiai svarbesnį vaidmenį nei Rusijos TV turi tautybės faktorius. Jei respondentas yra lietuvis, jo Rusijos invazijos grėsmės vertinimas padidėja 0.78 taško. Ir tai tik tiesioginė įtaka. O tautybė veikia ir per kitus faktorius (netiesiogiai) didindama grėsmės suvokimo lygį ir, beje, mažindama Rusijos TV žiūrimumą.
Pateiktame grafike atrandame ir tokius tiesioginius įtakos faktorius kaip pajamos ir psichologinio saugumo jausmas. Žmonės, kurie jaučiasi saugiai savo namuose, mieste ir gatvėje, turi mažesnį Rusijos grėsmės suvokimo jausmą. Didesnės pajamos irgi mažina grėsmės suvokimo lygį.
Šie du mano paminėti faktoriai (kaip ir amžius bei aukštasis išsilavinimas) tarsi nieko bendro neturi nei su Rusija, nei su „vatniškumu“, tačiau jie yra reikšmingai susiję su grėsmės įverčiais. Taigi akivaizdžiai matome, kad vien tik stereotipinių faktorių neužtenka narpliojant Rusijos karinės grėsmės anatomiją. Būtina įdėmiau pasižiūrėti į tiesioginių ir netiesioginių sąsajų įvairovę, jei siekiame adekvačiau suvokti galimus įtakos veiksnius.
Su Rusija susietų veiksnių raiška ir Rusijos grėsmės vertinimas yra taip pat tiesiogiai priklausomas nuo politinių aktualijų mūsų regione. Šioje srityje Lietuvos valstybės veikimo galimybės priklauso nuo tarptautinių santykių konjunktūros ypatumų, kurie nepateko į tyrimo analizės lauką.
Tačiau mes nesame Rusijos ar kitų šalių vykdomos politikos ir propagandos įkaitais, nes mūsų tyrimas aiškiai rodo, kad Lietuvos visuomenėje, pavyzdžiui, kolektyvinės atminties (sovietmečio vertinimų) įtaka grėsmių suvokimui yra reikšminga.
Tad mūsų valstybės vykdoma atminties politika suteikia tam tikrus svertus formuoti visuomenės grėsmių sampratas, o aukštasis išsilavinimas leidžia piliečiams visapusiškiau ir rafinuočiau įvertinti grėsmių tikėtinumo dinamikas. Taigi išsilavinusi, savo istorijai pastabi ir kritiškai mąstanti visuomenė yra vienas iš kertinių šalies saugumo garantų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvos gyventojams baisesnės socialinės grėsmės, o ne Rusijos invazija ar terorizmas
