Pirma, nei Vyriausybė, nei Seimas nesiryžo imtis esminių švietimo reformų, kurios leistų atsisakyti dabartinio studentų skirstymo į valstybės remiamus ir mokančius už studijas. Antra, pati pataisa yra ciklinio mąstymo (circular reasoning) arba, liaudiškai tariant, tuščiažodžiavimo pavyzdys. Todėl tokį Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) pasiūlytą ir Seimo priimtą pataisos tekstą siūlau vertinti nepatenkinamai ir atimti iš LURK’o bei Seimo valstybinį finansavimą!
Juokas juokais, bet šis Seimo priimtas projektas nesugeba įvardinti nuo įvertinimo skalės nepriklausomų kriterijų, kurie padėtų nustatyti žinių ir gebėjimų lygį. Kad skaitytojams būtų aiškiau, pateiksiu pataisose pasiūlytus trijų aukščiausių pažymių apibrėžimus:
1. Asmens studijų rezultatai mokslo ir studijų institucijose vertinami pagal skalę, nustatančią asmens įgytų žinių ir gebėjimų lygį:
1) puikiai (10) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo pasiekė puikių rezultatų, įgijo puikių, išskirtinių žinių ir gebėjimų;
2) labai gerai (9) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo tvirtų, labai gerų žinių ir gebėjimų;
3) gerai (8) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo gerų žinių ir gebėjimų;
Akylesnis skaitytojas turbūt jau atkreipė dėmesį, jog šioje ištraukoje įvertinimo apibrėžimai iš esmės nieko naujo nepasako, o tik atkartoja raktinius įverčio žodžius. Taigi puikiai (10) reiškia puikius rezultatus, labai gerai (9) – labai geras žinias ir gebėjimus, o gerai (8) – geras žinias ir gebėjimus. Toks sviestas sviestuotas iš esmės nesprendžia „gerai besimokančio studento“ problematikos, o pasitenkina logiškai uždaru tuščiažodžiavimu.
Jei jau einame šiuo duobėtu mikrobiurokratizmo šunkeliu ir bandome įstatymu apibrėžti pažymius, tai bent jau iš anksto suvokime, ką jie matuoja. Pažymiai gali atspindėti teisingų atsakymų ar sprendimų procentą, parodyti sugebėjimo lygį kritiškai vertinant bei manipuliuojant turima informacija arba kūrybiškumo lygį sprendžiant tam tikras užduotis. Taigi skirtingose mokslų srityse ir skirtingose studijų stadijose atsiranda labai skirtingi vertinimo akcentai, bet jie vienaip ar kitaip susiję su keliamų kriterijų įvykdymo lygiu.
Dabartinė sistema, kada į tą pačią universitetinę studijų programą įstoja dešimtukininkai bei vos patenkinamus pažymius surinkę ir egzaminų nelaikę mokūs abiturientai, veda prie aukštojo mokslo nuvertėjimo ir išsigimimo.
„Puikiai“ reiškia ne puikias žinias, o reikalaujamų kriterijų visapusišką išpildymą. „Labai gerai“ indikuoja vos keletą smulkių neatitikimų nustatytiems kriterijams. Savo ruožtu „gerai“ galima apibrėžti, kaip esminių keliamų kriterijų įvykdymą. Tokiu būdu atsiranda nors ir ganėtinai abstraktus, bet logiškai nepriklausomas faktorius (nustatytų kriterijų įvykdymo lygis), kurio pagrindu ir galima apibrėžti pažymių gradaciją.
Bet tai tik formali reikalo pusė, o esminė problema slypi žymiai giliau. Kaip pripažįsta ir pati Rektorių konferencija, studentų skirstymas į valstybės remiamus ir mokančius už studijas turėtų būti pakeistas į vienodą visiems studentams priėmimo tvarką, kuri išskirtinai remtųsi studentų gebėjimais ir pasirengimu studijuoti.1 Dabartinė sistema, kada į tą pačią universitetinę studijų programą įstoja dešimtukininkai bei vos patenkinamus pažymius surinkę ir egzaminų nelaikę mokūs abiturientai, veda prie aukštojo mokslo nuvertėjimo ir išsigimimo.
Pagalvokime, kokią žinią mes siunčiame vidurinių mokyklų mokiniams palaikydami šitos ydingos sistemos gyvastį. Kam stengtis mokytis mokykloje ,jei ir taip vos ne į bet kurį lietuvišką universitetą gali įstoti mokėdamas už mokslus?
O jei esi gabus ir ambicingas, kokio velnio stoti į lietuvišką universitetą? Argi ne geriau pasižvalgyti į žymesnius užsienio universitetus, kurie užtikrina aukštus priėmimo standartus ir garantuoja intelektualiai stimuliuojančią bendrakursių aplinką? Tiesą pasakius, aš net neįsivaizduoju, kaip dėstytojams universitetuose reikia organizuoti grupinį studentų darbą, kai viename kurse yra toks gebėjimų bei motyvacijų spektras.
Tokiu būdu mes paverčiame daugumą mūsų universitetų vidutinybių kalvėmis ir stumiame nemažą dalį gabiausių bei ambicingiausių mokinių už šalies ribų.
Keista, jog dabartinė vyriausybė vadovaujama socialdemokratų, kurie taip įnirtingai kritikavo Gintaro Steponavičiaus inicijuotą aukštojo mokslo reformą, per visą savo kadenciją tesugebėjo pasiūlyti menkavertes pataisas, siekiančias esamą sistemą vargais negalais įsprausti į Konstitucinio Teismo rekomendacijų rėmus.
Ir daugiau jokių rimtesnių ambicijų? Beieškant atsakymo Mokslo ir studijų įstatymo pataisų labirinte, akį vis užkabina fone blykčiojanti nuo liberalų valdymo laikų įjungto autopiloto lemputė.
1 http://lurk.lt/media/dynamic/files/926/2_3_2410_del_msi_pakeitimo_projekto.pdf
TAIP PAT SKAITYKITE: Ainius Lašas: Lietuviškas universitetas – kūrėjų bendruomenė ar jakudza?
