Reikia pabrėžti, kad motociklų tipų skirstymas esti pakankamai įvairus – nėra vienos griežtos sistemos. Panašiai ir su gėlėmis – keblu rasti tikslią (vieną) jų reikšmę. Nesu floristė, tad pasirinkau įprastas, pažįstamas gėles.
Retro motociklai – tai gvazdikai: raudoni ar balti, pavieniai ar puokštėje
Pradėsiu nuo retro motociklų. Tai – gvazdikai: raudoni ar balti, pavieniai ar puokštėje. Galbūt dėl to, kad šios gėlės – vienos ištvermingiausių ne tik aplinkos, bet ir laiko atžvilgiu. O dar ir tai, kad jų nelengva rasti, sustiprina jų trūkumo įspūdį (nes aš turiu JAWA ir mano mėgstamiausia gėlė – gvazdikas).
Motociklai su priekabomis. Čia derėtų atskirti „įprastus“ su lopšiais bei sportinius (paruoštus varžytis) motociklus su priekabomis. Įprasti – tai pinavijos. Ne tik dėl to, kad dideli, purūs ir labai kvapnūs žiedai tilptų į lopšį, bet ir dėl to, kad ši gėlė – tai užmiesčio ar kaimo sodybų puošmena. Ir dar – ji reiškia laimingą santuoką, o lopšyje gali sutilpti ir visa šeimyna.
O štai specialiai paruošti motociklai su priekabomis, kurių tandemą sudaro du važiuotojai, galėtų būti sugretinti su sidabru saulėje žvilgančiomis raganėmis. Jos labai greitai auga, yra daug kam atsparios, o apsivyniojusios priekabą, atlaikytų ir krosą: jų neišpūstų vėjas lekiant per tramplinus ir skrendant ore, tarkime, 20 metrų.
„Street“ (kitaip dar vadinamų „standard“) motociklų tipo gėlė galėtų būtų kardelis. Nes rugsėjo 1-oji reiškia mokslų pradžią, ypatingą – mokymosi – stebuklą, kai imamės naujų minčių, veiksmų ir atradimų. Lietuvos vairavimo mokyklose „street“ – įprastas motociklas, ir bene visi motociklininkai (bent oficialiai) pradeda nuo jų.
„Street“ (kitaip dar vadinamų „standard“) motociklų tipo gėlė galėtų būtų kardelis.
Prie „gatvinių“ priskiriami ir klasikiniai motociklai. Be abejonės, tai rožės. Laiko (bent šimtmečio – motociklų istorijoje) patikrinta klasika, nemirštantis stilius ir skonis.
Šiuo metu į madą sugrįžusiems „Cafe racer“ motociklams priskirčiau ramunę. Jos žiedlapių žaidimas („myli-nemyli“) primena „cafe“ kultūrą – „ping-pong‘ą“ nuo vienos kavinės prie kitos, vėjyje plazdant baltam, kaip ramunės žiedlapis, šalikėliui.
Sportiniai motociklai („britvos“) – tikrų tikriausios orchidėjos. Dėl savo glotnių formų ir itin išdailinto dizaino šie motociklai, žvelgiant iš paukščio skrydžio, ne veltui prilyginami moters figūros siluetui. Arba motociklo uodega nesąmoningai gretinama su atitinkama moters kūno vieta. Gal nelabai maloni, bet tiesa. Ir ji iš dalies siejasi su orchidėjos reikšme.
Tokie motociklai dėl savo kriokiančių duslintuvų ir chromuotų detalių blizgesio patraukia daugelį akių. Viskas gerai, jeigu nereikia užsikimšti ausų
Ilgoms kelionėms skirti motociklai („kruizeriai“) – tai narcizai.
Ne dėl egoizmo ar savimylos savybių, bet dėl dėmesio. Tokie motociklai dėl savo kriokiančių duslintuvų ir chromuotų detalių blizgesio patraukia daugelį akių.
Viskas gerai, jeigu nereikia užsikimšti ausų ir nepradeda rėkti automobilių signalizacijos. Jiems artimi „čioperiai“ ir „boberiai“ taip pat galėtų turėti savo atskiras gėles.
„Supermoto“ – tai neretai neįvertinto grožio pienės. Šios universalios gėlės auga kone visur: žydi pievose ir laukuose, mieste kalasi asfalto įtrūkimuose ar stiebiasi tarp šaligatvio plytelių. Universali, stipri gėlė motociklui, kuris lenktyniauja tiek kroso, tiek asfalto trasoje. Čia motociklininką galima pamatyti su odine apranga, bet bekelės šalmu ir batais.
„Trial“ motociklai būtų lubinai – aukšti, laibi, žydintys laukuose. Tinka motociklui, ant kurio niekada nesėdima ir nuolatos lipama per kliūtis.
Didieji „Adventure Touring“ motociklai yra tikrų tikriausios saulėgrąžos. Masyvios, bet gražios, kažkiek neproporcingos, bet ir naudingos.
Didieji „Adventure Touring“ motociklai yra tikrų tikriausios saulėgrąžos. Masyvios, bet gražios, kažkiek neproporcingos, bet ir naudingos. Labai tinka juos valdantiems įspūdžių ar pažinimo alkaniems keliautojams.
„Soft enduro“ – tai subtilios, taktiškos rugiagėlės. Jos tyliai žydi atviruose laukuose, mikštame dirvone. Lengvesnis (ne pagal svorį, bet valdymo savybes) „enduro“ variantas, švelnesnis akceleratorius, malonumas švilpti žvyrkeliais po žydru Lietuvos dangumi.
„Hard enduro“ – tai miško žibuoklės. Neretai jos auga ten, kur keblu prieiti. Melsvas, kuklus žydėjimas savo paprastu grožiu atima žadą. Kai pralėkdamas pro šalį negali nesustoti ir neįkvėpti jų aromato. Žibutės yra gražiausios gamtoje, miške – neskintos ir neliestos. Lengvas, grakštus, paprastas, bet tvirto, patikimo charakterio motociklas.
Galiausiai – motokrosas. Pašėlęs būdas, energija, didelis greitis sąlyginai mažose trasose – tai nesuvokiama drąsa ir rizika.
Jam tinka erškėtis – krūmas, augantis laukinėje aplinkoje, gerai peržiemojantis, su dygliais, bet ir alsiai kvepiantis, ryškiai žydintis (o iš vaisių net verdama uogienė). Puikus atkaklaus darbo, ryžto ir pasiektų rezultatų įvertinimo derinys.
Nei vieno motociklo tipo neprilyginau tulpei. Galbūt dėl to, kad ši gėlė – tai kovo 8-osios simbolis, ji skirta pradžiuginti visas moteris. Ir nesvarbu, kokį motociklą jos vairuotų.
