 |
Pagal Lisabonos sutartį euras yra neatšaukiamas, bet sutartis, pasirodo, galima keisti. Apie tai susimąstyti galėjome dar pernai, kai Vokietija ir Prancūzija pagrasino Graikijai atimti euro klubo narystę, jei ši skelbs referendumą dėl jos gelbėjimo sąlygų.
Apie galimas „skyrybas“ su graikais kalba vis garsiau ir vis daugiau ES lyderių. Praėjusią savaitę apie tai pirmąkart viešai prabilo euro zonos centrinių bankų valdytojai.
Pirmadienį graikų likimą mėtė ir vėtė į Briuselį sugužėję ES finansų ministrai. Antradienį susitikę naujasis Prancūzijos prezidentas F.Hollande‘as ir Vokietijos kanclerė A.Merkel pakartojo griežto taupymo sąlygą, jei graikai nori neatsidurti už euro zonos ribų.
Atviros ES pareigūnų kalbos gali reikšti, kad planas suvaldyti euro zonos skilimą jau sukurtas. Turint galvoje, kad Europos skolų krizė tęsiasi apie dvejus metus, buvo išties daug laiko pasirengti. Jei tokio plano ir nėra, pagirtinos jau vien ES lyderių pastangos ieškoti sprendimo. Chaotiškas euro zonos irimas galėtų baigtis visišku euro žlugimu ir pragaištingomis ekonominėmis pasekmėmis, o gerai suplanuotas procesas suteikia vilčių bent iš dalies išsaugoti ES pasiekimus kuriant bendrąją rinką.
Tiesa, dauguma pasaulio analitikų visiško euro klubo išnykimo kol kas nepranašauja. Sveikas protas sako, kad stiprėjant naujiems pasaulio lyderiams iš kylančių rinkų Vakarų žemynui verkiant reikia ieškoti būdų, kaip stipriau politiškai ir ekonomiškai integruotis.
Atviros ES pareigūnų kalbos gali reikšti, kad planas suvaldyti euro zonos skilimą jau sukurtas.
Pelnyti stipriausiųjų euro zonos narių prielankumą, atrodo, rimtai nusitaikė kaimynai latviai. Birželio pradžioje Rygos laukia didelis šou, kuriame dalyvaus tokie ES rytuose retai apsilankantys asmenys, kaip TVF vadovė ar Europos komisaras ekonomikos ir finansų reikalams.
Prisikviesti juos latviams nebuvo sudėtinga. Ant bankroto slenksčio 2009 m. atsidūrusiai Latvijai pavyko sėkmingai pasinaudoti tarptautine finansine pagalba ir subalansuoti biudžetą. Nors griežtas vyriausybės taupymas ir „vidinė devalvacija“ yra labai skausmingi, pasirodė, kad tai nėra neįmanoma. O juk ne paslaptis, kad TVF gelbėjimo programų su sėkminga baigtimi nėra daug.
Ką kaistant galimo euro zonos skilimo aistroms daro Lietuva? Tenka apgailestauti, kad apie tai, kaip keisis euro klubas ir kurion pusėn mestis Lietuvai, mąstoma nedaug. Nors TVF pagalbos mums neprireikė ir konsoliduoti biudžetą sekasi gal net geriau nei latviams, apie tai daugiau skundžiamės nei giriamės ar stengiamės pelnyti naudos iš Briuselio palaikymo.
Artėjant rinkimams taupymas – apskritai tarsi baubas, galintis atimti rinkėjų balsus, todėl politikai pučia dūdeles į priešingą pusę, suokdami apie minimalios mėnesinės algos didinimą ar PVM lengvatas.
Lietuvai pasisekė, kad tvyrant nerimui finansų rinkose neturime tokios skolos kupros kaip Graikija ar kitos didžiosios ES skolininkės. Esame bendros ES rinkos dalis, tik kažkodėl labai dažnai daugelį sprendimų tebesveriame neįvertindami šio fakto. Ir nebandydami iš to uždirbti.
