 |
Didžiausio parlamentarų palaikymo sulaukė siūlymas griežčiau reglamentuoti nebaigtos statybos pastatų statusą. Neteisinga, kad nebaigtuose statiniuose gyvenantys asmenys nėra apmokestinami, ypač jei statybos trunka dešimt ir daugiau metų. Liūdna matyti ir apkerpėjusius pastatus-vaiduoklius, kurių šeimininkai nėra skatinami spręsti jų likimo.
Kita vertus, vargu ar vien tik maksimalius pastatų statybos ir pridavimo terminus nustatanti tvarka išspręs šią problemą. Esmė – tokių mokesčių mokėtojų „gaudymas“, o tai tikrai nėra pigus ir paprastas procesas.
Pabandykime įsivaizduoti, kad mokesčių inspektorius nustatė turtuolį, gyvenantį prabangiame nebaigtos statybos name. Tam, kad iš jo išpeštų mokestį, pirmiausia teks išsiaiškinti, kodėl statybos nėra baigtos. Statyboms šiaip ne taip pasibaigus, turės būti nustatyta namo mokestinė vertė, kuri tikriausiai sulauks savininko pretenzijų. Beveik nekyla abejonių, kad mokesčių prievaizdo sugaištas laikas ir patirtos išlaidos su kaupu viršys iš turtuolio kišenės nubyrėjusias įplaukas į biudžetą, jei tokių apskritai bus.
Kodėl liko galioti nuostatos, kad oficialioms šeimoms užkraunama sunkesnė mokestinė našta nei viengungiams?
Seimūnų dėmesio sulaukė ir NT mokesčio tarifas, kurio viršutinę ribą numatoma padidinti iki 3 proc. Tai neva suteiks savivaldybėms galimybę didesniais mokesčiais grasinti apleistų pastatų savininkams. Knieti pasiteirauti valdančiųjų, kiek šiuo metu yra pastatų apgriuvėlių, kurių teisinis statusas apskritai leidžia kalbėti apie jų apmokestinimą, ir kiek tokių, kurių nuosavybės ir panaudos klausimai įstrigę teismuose? Guodžia nors tai, kad ši pataisa svarstyta kartu su statybos procesą reglamentuojančia tvarka.
Socialinio teisingumo požiūriu sveikintina atrodytų Seimo pritarimo sulaukusi dar viena įstatymo pataisa, kuria nuo NT mokesčio atleidžiami nedarbingi ir mažai darbingi asmenys.
Tačiau įvedant tokias lengvatas, iškyla didelė rizika nusižengti lygybės principui – juk sunkiai galą su galu suduria ne tik neįgalieji, bet ir bedarbiai, daugiavaikės šeimos, vienišos motinos. Be to, ši lengvata suteikia daugiau galimybių išvengti mokesčio, tiesiog perrašant apmokestinamą turtą neįgaliems asmenims. Akys krypsta ir į poreikį peržiūrėti neįgalumo pripažinimo procesą.
Praėjusią savaitę valdžios protų palaimintos pataisos nei užlipdo esmines įstatymo spragas, nei reikšmingai didina tikimybę, kad iš šio mokesčio į biudžetą kasmet bus surinkti papildomi 17 mln.Lt.
Jeigu naujuoju įstatymu iš tiesų siekiama apmokestinti turtinguosius, kodėl įkeistas turtas laikomas apmokestinimo verta prabanga? Kodėl liko galioti nuostatos, kad oficialioms šeimoms užkraunama sunkesnė mokestinė našta nei viengungiams? Iš gausybės naujojo NT mokesčio įstatymo kritikos autorių ausis pasiekė vos keli trupinėliai.
Norint teisingo, finansiškai naudingo ir teigiamą efektą NT rinkai turinčio mokesčio, reikia judėti visuotinio turto apmokestinimo link, o ne sukti galvas dėl politinių reitingų suvestinių.
