Peno apmąstymams teikia neseniai pasirodęs TVF tyrimas, apibendrinantis 147 pasaulio bankų krizes nuo 1970 iki 2011 metų. Viena išvadų skelbia, kad rugsėjis yra labiausiai tikėtinas mėnuo finansų griūčiai prasidėti. Negana to, garsūs pasaulio ekonomistai netikėtai ir vėl pažėrė aliuzijų į sunkiausią JAV Didžiosios depresijos tarpsnį – 1931 metus. Savaitės pradžioje Kipras tapo penktąja euro zonos nelaimėle, įkandin Ispanijos oficialiai paprašiusia finansinės pagalbos savo bankams vaduoti.
Greito proveržio gesinant pasaulio ekonominių negerovių židinį – Europos skolų krizę ir jos užkrato kaustomų finansų institucijų problemas – artimiausiu metu nematyti. Finansų rinkų žaidėjai mažai ko tikisi ir iš naujausio ES viršūnių susitikimo.
Niūrių pasaulio finansų rinkų nuotaikų kontekste Lietuva, neseniai kiek prasišlavusi bankų sektorių, atrodo pakankamai gerai pasiruošusi naujiems sukrėtimams. Tačiau sausiems iš vandens išbristi nepavyks. Antai jau kuris laikas gyvename su žemyn sliuogiančiu euru (litu). Ar tai skausminga?
Valdžios atstovai akcentuoja, kad visa Lietuvos užsienio skola yra apdrausta nuo valiutų svyravimo rizikos. Centrinė valdžios skola JAV doleriais siekia per 15 mlrd. Lt (beveik 40 proc.), tad gerai, kad tokia rizika buvo eliminuota. Kita vertus, apsidraudimas kainuoja, o ypač didėjant įtampai finansų rinkose. Turint galvoje, kad dar šiais metais Lietuva gali skolintis užsienyje, didesnių apsidraudimo išlaidų greičiausiai nepavyktų išvengti. Nors šiuo požiūriu yra aktualiau ne tiek skolinimosi valiuta, kiek galimybė pasiskolinti apskritai.
Viena išvadų skelbia, kad rugsėjis yra labiausiai tikėtinas mėnuo finansų griūčiai prasidėti.
Žvelgiant į užsienio prekybos tendencijas, palyginti su JAV doleriu silpstantis euras yra labiau žalingas nei naudingas Lietuvai, nes už „žaliuosius“ perkame daug daugiau prekių nei parduodame.
Vien tik už JAV dolerius įsigyjame energetines žaliavas. SEB apskaičiavimais, šių metų pirmąjį ketvirtį iš JAV dolerio atsiskaitymų zonos (JAV ir NVS šalių) Lietuva importavo prekių už 3,6 mlrd. Lt daugiau nei eksportavo. Tuo tarpu prekių eksportas į euro atsiskaitymų zoną (euro zoną, Daniją, Bulgariją ir Latviją) buvo vos 0,6 mlrd. Lt didesnis nei importas.
Paprasti piliečiai smunkančio euro (lito) pasekmes patiria gaudami didesnes sąskaitas už dujas ir šildymą bei vėpsodami į brangstančias tam tikras prekes ir paslaugas.
Vargu ar daugeliui perkamosios galios praradimą kompensuoja net ir didinami atlyginimai ar perlaidos iš užsienio, nors pastaraisiais metais jų apimtys pastebimai padidėjo. Padidėjo jau vien dėl to, kad skaičiuojant menkstančiais eurais (litais), finansinė parama svarų sterlingais ar JAV doleriais (iš lietuvių emigrantų pamėgtų Didžiosios Britanijos ar JAV) išaugo.
Artimiausiu metu euras ir toliau silpnės. Svarbu, kad ES pareigūnai neleistų istorijai kartotis ir rugsėjis nedrioksteltų su kur kas skausmingesnėmis euro krizės pasekmėmis finansų sektoriui ir visai pasaulio ekonomikai.