Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Algė Budrytė: Stingdanti speigo aritmetika

Gamtos stichijų kainą ekonomistai paprastai matuoja gyvybėmis ir pinigais. Nei cunamis, nei žemės drebėjimas praėjusį savaitgalį Lietuvos nenusiaubė. Ekstremaliosios padėties sirenos taip pat negaudė. Kita vertus, stingdančio speigo nuostoliai buvo ir mirtinos aukos, ir sproginėję šilumos vamzdžiai, ir sutrikusi ūkio apsukų veikla.
 

Amerikietis vadybininkas Semas tikriausiai suktų galvą, kaip čia pasipelnius iš to speigo, ir tuoj suskubtų išsiuntinėti žinutes klientams apie, pavyzdžiui, nemokamą prekių pristatymą į namus. O štai tos pačios profesijos lietuvį Joną slegia kiek kitokios mintys. Kažkiek guodžia jį naujienos apie tai, kad „šaldytuvo efekto“ nepavyko išvengti net tautos išrinktiesiems. Gaila ir speigo nusineštų tautiečių gyvybių. Bet labiausiai Jonui nerimą kelia niūrūs skaičiai apie didėsiančias asmenines išlaidas.

Iš esmės Jonas gyvenimu nesiskundžia. Turi darnią šeimą, du vaikus. Netgi 55 kv. m butą Vilniaus centre paveldėjo iš senelių be jokių paskolų naštos. Tiesa, senos statybos. Mėnesio uždarbis yra didesnis nei šalies statistinis vidurkis ir siekia 2500 Lt iki mokesčių (1942 Lt „į rankas“). Dyzelino automobiliui tenka įsigyti apie 90 litrų per mėnesį. Kadangi naudojasi elektrine virykle ir šildosi vandenį boileriu, elektros suvartoja santykinai daugiau nei kaimynai –  apie 600 kWh. Pastarąjį kartą sąskaita už centrinį šildymą kiek išgąsdino ir siekė 374 Lt. Iš viso išlaidos degalams, elektrai ir šildymui atsiriekia daugiau nei pusę į Jono kišenę įbyrančio mėnesio uždarbio.

Negali sakyti, kad Jonas ne toks išradingas kaip Semas. Automobilį jis užsivedė net per didįjį speigą, nes jį laikė prekybos centro požeminiame garaže. Erzina Joną tik tai, kad automobilis žiemą „ryja“ daug daugiau degalų. Dar uošvienę, sustingusią nuo šalčio, reikėjo parsivežti iš kaimo.

Jonas apskaičiavo, kad speigas pareikalaus papildomai mažiausiai 200 Lt.

Jonas apskaičiavo, kad dyzelino šį mėnesį jam teks įsipilti kokiais 10 litrų daugiau. Elektros suvartojimas išaugs apie 30 kWh, nes šildytuvas jau kuris laikas pleškina ir dieną, ir naktį. Nuotaika subjuro dar labiau, kai  pažvelgęs į praėjusių metų sąskaitas, pamatė, kad šilumos butui prireiks mažiausiai 0,4 MWh daugiau.

Įvertinęs per mėnesį apie 7 ct padidėjusią dyzelino kainą, taip pat pakilusius elektros bei šilumos tarifus, Jonas apskaičiavo, kad speigas pareikalaus papildomai mažiausiai 200 Lt. Atrodytų, ne tiek ir daug, bet pats laikas žmoną nuteikti sąskaitų šokui – vien už šildymą teks mokėti daugiau nei 500 Lt. Susimokėjus dar ir už elektrą bei degalus, iš Jono mėnesinio atlyginimo teliks apie 700 Lt arba 175 Lt vienam šeimos nariui (neskaičiuojant uošvienės).

Per naktį Jonas Semo verslumu neužsikrės. Namo bendrijos kurti taip pat nekyla rankos. Kas jai vadovaus? Kad ir sukrapštytų lėšų namo renovacijai, kažin ar ji dar sumažintų sąskaitas. Tikėtis, kad kainos vartotojams mažės, nes valdžia galų gale pamirš populizmą ir iš esmės reformuos energetikos ūkį, Jonas apskritai nemato prasmės. Belieka veržtis ir taip jau veržiantį diržą, pasiguosti kaimynui ir palinkėti sau bei kitiems gyventi saikingai. Saikas – viena iš vertybių, o Lietuva – ne Jakutskas. Speigas jau atslūgo. Iškentėjus Sartų lenktynes, likusi žiema – tikras malonumas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?