Daugelį operacijų – pradedant pirkimu, baigiant asmeninių reikalų tvarkymu – atliekame internetu arba mobiliose programose telefone. Į susitikimus darbe jungiamės tik nuotoliniu būdu, o didžiosios dalies kolegų nesame matę akyse. Galbūt jie ir nėra kolegos, tik e.funkcijos ar robotai.
Kelionė į Marsą bus punktelis sąraše dalykų, kuriuos gyvenime turime padaryti, o mūsų santykis su gamta išliks fragmentiškas. Šiuolaikiniai vaikai nemato, kaip auga morkos, gali būti, kad saulėlydį prie jūros matysime tik kaip užsklandą kompiuteryje taip pat.
Žmonėms ir kompanijoms, kurioms priklauso technologijos, priklauso ir pasaulio ateitis. Pavyzdžiui, įmonės „Facebook“ ir „Google“ jau dabar kontroliuoja apie 70 proc. pasaulio skaitmeninės rinkodaros rinkos. Valdydamas technologijas, įgyji dominuojančią poziciją.
5 pasaulio technologijų milžinės – „Amazon“, „Apple“, „Facebook“, „Google“ ir „Microsoft“ – kartu sudėjus yra stipresnės už nemažą dalį pasaulio valstybių. Kažkada jos buvo tik idėjos ar moksliniai projektai. Šiandien bendrovei „Facebook“ taip pat priklauso „Instagram“ ir „WhatsApp“, o „Google“ – „YouTube“ ir „Waze“. Holdingui „Alphabet“, kuris valdo „Google“, priklauso ir technologinių tyrimų laboratorija „Google X“, neurotyrimų bei dirbtinio intelekto bendrovės „Verily“ ir „Google Brain“, save vairuojančius automobilius kurianti bendrovė „Waymo“. „Amazon“ valdo e.prekybos platformas, logistikos sistemas, bet ir didžiausias duomenų saugyklas, mokslinių eksperimentų laboratorijas. Jei šiandien nekuriate dirbtinio intelekto ar technologijos, rytoj jūsų tiesiog neliks.
Tikėtina, kad ilgainiui bus atsisakyta patentų ir daugelis technologijų bei programų taps atviro kodo arba prieinamos visiems. Tačiau jos bus taip pažengusios, kad taps įkandamos ir suprantamos tik išrinktiesiems.
Šiame kontekste Lietuvoje mes sprendžiame rimtas ir toliaregiškas problemas – šiukšlės, duobės keliuose, tautinis kostiumas ir regionų stiprinimas teikiant paskolas būstui.
Visame pasaulyje svarstoma apie ateities kompetencijas. Ar svarbiausia kūrybiškumas ir motyvacija? Ar būti perspektyviu ateityje pakanka inžinerinės ar IT kvalifikacijos? Šiandien mes nežinome, kaip vystysis ir keisis žmonių santykiai, kaip atrodys ateities organizacija. Jei robotai darys mūsų darbą, ką veiksime mes? Skaičiuojama, kad dirbtinis intelektas panaikins 1,8 milijonus, taip sukurdamas 2,3 mln. naujų darbo vietų. Mes dirbsime, tik mūsų darbas bus kitoks.
Perspektyviausiomis sritimis įvardijamos – IT, gamtos mokslai, inžinerija, duomenų analitika, finansų valdymas ir vadyba (kas nors vis viena turės organizuoti darbą). Žmogus, kuris išmanys technologijas, galės dalyvauti kuriant pasaulio ateitį. Ar jam yra vietos Lietuvoje? Ar jis identifikuos save su Lietuva? Gal technologijų įmonės bus naujos tėvynės?
Naujausi tyrimai rodo, kad tūkstantmečio kartos jaunuoliai yra sąmoningesni nei kažkada buvome mes, tačiau jaučiasi vieniši. Žmogus – gyva būtybė. Šiandien dar esame išlaikę santykį vienas su kitu ir gamta. Visgi panašu, kad atskirtis pasaulyje stiprės. Didės skirtumai tarp kompetentingų ir neišsilavinusių, turtingų bei nepasiturinčių. Vieni sąmoningai rinksis natūralumą – gyvą maistą, natūralų nėštumą, gyvenimą gamtoje, išlaikant pievą, daržą, gyvūnus, mėgaujantis tikru ryto ir vakaro kvapu. Kiti keliaus į kibernetinę erdvę. Atrodo, kad tėvų telefonuose įdarbinti mažamečiai – jau nusipirkę bilietą tenop, tiesa, ne savo valia.
Kartais apima jausmas – pasaulis nurūks, o mes liksime čia, bestovį, vargiai suvokiantys, kas vyksta. Nenusiminkime, jie ateis mūsų pasiimti. Ne, ne marsiečiai. O valdantys kapitalą ir žinias – jiems reikės vartotojų. Vartotojų, kurie turi bent truputį pinigų. Todėl organizuos mums technologinio raštingumo ir robotikos būrelius. Ar būsime išmanūs vartotojai ar išmanūs kūrėjai – sprendžiasi, ko gero, šiandien.
Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, Baltijos šalių ICC koučingo trenerė, „Žinių radijo“ laidos „Lyderio dilema“ autorė.
