Svarstau, ar faktas, kad visa tai patyriau prieš pusmetį, palieka kokį nors pėdsaką, keičia gyvenimą, mane. Gal ką nors būtent dėl to darau kitaip? Neuromokslas teigia, kad mūsų smegenys nuolat vystosi (formuojasi naujos neuronų jungtys – sinapsės; dėl pačių neuronų augimo dar šį mėnesį publikuoti vienas kitam prieštaraujantys moksliniai straipsniai, tad aiškumo nėra).
Apie 60 procentų mūsų veiklos – grynas automatizmas, ir kiekvieną kartą, kai turime išeiti iš komforto zonos, – daryti tai, kas mums neįprasta, – mes kuriame naujas neuronų jungtis. Mokymasis, įsimylėjimas, naujas šokis – tai smegenų vystymas. Taigi jau po kelių dienų leisdamasi siaurais kalnų takeliais atlieku savotiškus piruetus ir jaučiu, kaip mano šansai susirgti Alzheimeriu mažėja.
Žingsniuojant Bilbao gatvėmis egzotiškai dėmėti medžių kamienai primena, kad esu kažkur visai kitur. Pamažu nugrimzta įtampa dėl trupinių ant stalviršio, prikritusių šuns plaukų, nebesvarstau, ar vaikai turi švarių kelnių rytojui į mokyklą. Aš vėl beveik nerūpestingas, smalsus pasaulio pilietis.
Stebiu praeivius ir bendrakeleivius. Ankstyvą rytą naujutėlaičiame tramvajuje bendrauja gerai nusiteikusios moteriškės, galbūt važiuoja į turgų. Nerūpestingas ispanas, stilingai paraitojęs languotus marškinius, atsainiai sukandęs cigaretę, renka auksaspalvio retriverio išmatas spalvingoje gėlių klomboje. Visų rytas puikus. Kai nebereikia galvoti, kaip sudurti galą su galu, gali atsipalaiduoti, ir tai matyti plika akimi gatvėje.
Pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius Ispanijos ekonomika pasivijo Italijos, ir planuojama, kad per 5-erius metus praaugs kaimynę 7 procentais (Tarptautinio valiutos fondo ataskaita, 2018 04). Pagrindinė Italijos ekonomikos stagnacijos priežastis – tradicinių partijų silpnėjimas ir negebėjimas susitarti, kuomet kraštutinės partijos renka protesto balsus, tačiau negarantuoja stabilumo ir ekonomikai reikalingų sprendimų.
Valstybių ekonomika užauga per ilgus metus. Čia nelaimėsi milijono ir geros verslo idėjos nepakanka.
Viskas gerai Lietuvoje. Pastaraisiais metais pasikeitėme. Mums nebereikia kieto kumščio (dėsninga, kad kažkada reikėjo), algirdai mykolai nebeturi ateities, tampame brandi visuomenė. Dar keliolika metų kantrybės ir mes ispaniškai atsipūtę, niekur neskubėdami galėsime mėgautis rageliais ir kava.
