Dvipusis vadovo santykis vertinamas trimis kokybiniais kriterijais: pagarba, įsipareigojimu ir pasitikėjimu. Geras vadovas – kaip teisingas tėvas arba mama – visus „vaikus“ myli vienodai. Darbuotojams teisingumas organizacijoje yra vienas svarbiausių dalykų. Vertindami vadovo savybes, teisingumą ir praėjusiame, ir šiame amžiuje (o tai reiškia nuo pat tyrimų vadybos srityje pradžios) darbuotojai įvardija kaip vieną trijų svarbiausių vadovo savybių.
Plačiau mokslininkų ir praktikų yra nagrinėjamas teisingumas organizacijoje, tačiau šįkart pakalbėkime apie vadovo teisingumą. Vadovo teisingumas labiausiai siejamas su lyderio morale. Tai gebėjimas būti sąžiningu, tiesiu, atviru, nemeluoti ir nesukčiauti. Kaip galvoji – taip kalbi – taip elgiesi. Sąžiningas vadovas visiems darbuotojams vienodai paskirsto savo dėmesį, rūpestį (kaip kokį torto gabaliuką – visiems atpjauna vienodai). Jei kalbame apie atlygį, visiems atriekiama pagal sukuriamą vertę. Tuo pačiu jis neišaukština savęs. Geba būti sau kritiškas ir reiklus. Kai situacija sudėtinga, geba pažiūrėti į veidrodį – kas įvyko, ką galiu padaryti geriau.
Žinoma, galimas ir kitas pavyzdys – vadovas yra aukščiau darbuotojų ir visi konkuruoja dėl jo dėmesio ir įvertinimo. Skatinama konkurencinė aplinka. „Neparodai“ rezultato – „tu atleistas“. Tavo kompetencijos organizacijos netenkina – „viso gero“. Visi žaidžia žaidimą – „įtikti vadovui“. Klausimas, ar tuomet energija nukreipiama vertės organizacijoje kūrimui.
Tyrimai rodo, kad darbuotojai lygina savo santykio su vadovu kokybę su kolegos ir vadovo santykiu. Jei matau, kad vadovas kitam darbuotojui skiria daugiau dėmesio, pirmiausia kolegai pasako naujienas, dalijasi informacija, nesijausiu gerai. Gali būti, kad aš prasčiau dirbsiu arba tiesiog ieškosiu kito darbo (priklausomai nuo to, kiek esu ambicingas ar vertinamas darbo rinkoje).
Grįžkime prie vadovo lojalumo. Lojalus vadovas reiškia, kad jis palauks, kol darbuotojas atgaus motyvaciją, pasveiks vaikas ar išsiskirs, ar kokią kitą negandą išgyvens. Jei pasikeitus konkurencinei verslo aplinkai šiandien neturi reikiamų kompetencijų, sudarys sąlygas jas ugdyti, palauks, kol jas įgysi. Lojaliems vadovams darbuotojai taip pat labiau lojalūs.
Ar lojalumas turi ribas? Žinoma. Vadovų mokymuose dažnai keliamas šis klausimas. Bendras sutarimas yra, kad pokalbiai su darbuotoju, praradusiu motyvaciją ar įstrigusiu keblioje situacijoje, gali būti du. Pirmas pokalbis – aptarimas, ko darbuotojui reikia ir kaip kompanija gali padėti. Jei darbuotojas savo įsipareigojimų nevykdo, galime pakalbėti apie tai dar kartą. Visgi trečias pokalbis jau, ko gero, beprasmis. Tuomet vadovai sako: „žmonės (blogi darbuotojai) nesikeičia“. Atleisti netinkamą darbuotoją yra vadovo pareiga, kadangi vadovas atsako už gerą ir darbingą atmosferą komandoje.
Jei, pavyzdžiui, JAV – milijoninėje darbo rinkoje – vadovai lengva ranka keičia darbuotojus, Lietuvoje tai sunkiai įmanoma. Gerų specialistų pas mus trūksta, todėl esame linkę branginti, ką turime. Verslas yra racionalus. Jis negali dirbti nuostolingai. Lojalumas yra vertybė, o darbo santykiai – mainai, kuomet darbuotojai atiduoda savo gebėjimus, laiką ir energiją mainais už atlygį bei kitas darbdavio teikiamas gėrybes. Šiandien trūkstant darbuotojų, esant mažai rinkai, turime būti lojalesni savo darbuotojams nei įprastai.
Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, Baltijos šalių ICC koučingo trenerė, „Žinių radijo“ laidos „Lyderio dilema“ autorė
