Ekonomika auga, vidutinis darbo užmokestis, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus didėjo 9,8 proc. Naujų darbuotojų poreikis išlieka didelis, be to, nematyti prielaidų darbo pasiūlos ir paklausos balansui. Taigi svarstyklės smarkiai pakrypusios darbuotojo naudai.
Tokia darbo rinkos situacija skatina darbdavius sukti galvą ir ieškoti išeičių. Vieno recepto šioje situacijoje nėra.
· Pirmiausia nuleista kartelė jauniems darbuotojams – mažinami reikalavimai, daugiau darbuotojų priimami ir dėl ugdymosi tikslų.
· Daugelis įmonių stiprina žmogiškųjų išteklių funkciją priimdami personalo specialistus, vadovus bei tobulindami organizacijos kultūrą.
· Išnaudojama nuotolinio darbo galimybė, priimant darbuotojus iš kitų miestų. Visgi pasiekus minimalų nedarbo lygį, Lietuvos mastu darbuotojų trūkumo problema taip nesprendžiama.
· Darbinami užsienio šalių piliečiai. Lietuva gali būti patraukli Ukrainos, Baltarusijos šalių specialistams, tačiau jų įdarbinimo potencialas abejotinas, kadangi šie specialistai lengvai randa darbą Lenkijoje, Vakarų Europos šalyse, kuriose jiems mokamas didesnis atlygis.
· Įmonės atsisako mažiau pelningų projektų, klientų, vertės nekuriančių veiklų.
· Ieškoma būdų optimizuoti ir automatizuoti darbo procesus. Atrodytų, tai vienas tvariausių problemos sprendimo būdų. Visgi naujausi tyrimai rodo, kad darbo robotizavimas nemažina darbuotojų poreikio, tačiau didina darbo našumą, skatina įmonių augimą.
· Vis dar per menkai išnaudojama vyresnių darbuotojų grandis. Kai kurių organizacijų nurašytame 50+ darbuotojų segmente yra motyvuotų, lojalių ir vertę norinčių kurti specialistų.
Situacija, kai kiekvieną sykį keisdamas darbą ar išsakydamas ketinimą tai padaryti darbuotojas pasididina atlyginimą, ne tik varo darbdavius į neviltį, tačiau skatina įmones didinti paslaugų ir produktų kainą. Auganti dujų, naftos, elektros energijos kaina taip pat prisideda prie spartaus infliacijos augimo. Visgi centriniams bankams pamažu didinant palūkanų normą, infliacijos augimas gali būti pristabdytas.
Tokia padėtis rinkoje tęsis dar keletą metų, jei neiškils didelių politinių ar ekonominių neramumų. Darbuotojai gali šią situaciją išnaudoti prašydami darbdavių finansuoti papildomą mokymąsi, persikvalifikavimą ar papildomai įgydami norimą patirtį. Sakykime taip: tai darbuotojų aukso amžius, kuriame galima užauginti didelį derlių: finansinį, žinių, patirties. Svarbu žvelgti į priekį – kokios kompetencijos vis dar bus reikalingos po 10–20 metų?
