Visi gyvename su kaukėmis, nes esame žmonės. Renkame jausmus ir mintis, kuriuos galime parodyti, kitą dalį nuslepiame. Vedami gerų paskatų: nenorime kito įžeisti, valdome savo instinktus. Bendraudami su žmonėmis ar tiesiog eidami gatve, parodome teigiamą pusę – tai socializacijos dalis.
Tačiau patraukliausias savybes galima ne tik rodyti, jas galima sukurti ar smarkiai paryškinti. Socialiniu fotošopu.
Iš sekėjų dažnai tenka išgirsti: nusivyliau. Nusivyliau lyderiu (jaunieji tradiciškai lipa ant socialinių tinklų grėblio): „darbe jis visai ne tas, kuo dedasi“. O ko tikėjotės? Kad tai problemų neturintis antžmogis?
Susitikęs socialinių tinklų erelį (visų pirma, jei jį pažinsi) gali likti smarkiai nustebęs. Pamatysi antsvorį (nors prieš tai sukosi siužetai iš sporto klubų), bedarbystę vietoj projektais užpildytos darbo dienos be menkiausio tarpelio kavos puodeliui, it balioną subliuškusį draugų ratą ir užuojautą keliantį sėkmės (ji buvo tik nuotraukos popieriaus blizgesys) antonimą. Ilgainiui pradeda rodytis, kad sėkmė gyvenime atvirkščiai proporcinga socialinių tinklų įrašų skaičiui.
Iš sekėjų dažnai tenka išgirsti: nusivyliau. Nusivyliau lyderiu (jaunieji tradiciškai lipa ant socialinių tinklų grėblio): „darbe jis visai ne tas, kuo dedasi“. O ko tikėjotės? Kad tai problemų neturintis antžmogis? Tobulas vadovas? Jei nusivylėte, vadinasi, žavėjotės, o tai byloja apie jūsų nebrandą – poreikį kuo nors žavėtis, gyventi iliuzija. Žinoma, tai gali būti saldu.
Visgi didesnės pagalbos gali reikėti pakliuvusiam į sukurto įvaizdžio pinkles, savo paties sėkmės spąstus. Visų pirma, turi generuoti periodinius įrašus, esi įpareigotas ir toliau reprezentuoti laimę ir sėkmę, kuri tampa ne natūraliai ateinantis atpildas, o tikslas – panašiai kaip siekis išbūti nuolatiniame orgazme (galime įsivaizduoti šias pastangas).
-
Alisa Miniotaitė: Nenoriu tapti geresne savo versija
-
Alisa Miniotaitė: Šeimininkai ir užsakovai
-
Alisa Miniotaitė: Keliu įrašą ir palengvėja
-
Alisa Miniotaitė: Jums bizūno ar meduolį?
-
Alisa Miniotaitė: Gyvenimo nuovargis
-
Alisa Miniotaitė: Pažaiskime atvirumą
-
Alisa Miniotaitė: Priešas viduje ir išorėje
-
Alisa Miniotaitė: Apie ką Lietuvoje geriau nekalbėti
-
Alisa Miniotaitė: Su tiesa vadovas turi elgtis atsakingai – kada ją sakyti, o kada nutylėti?
Jei nori pasidalinti gyvenimo liapsusu (maždaug išsipylė pienas ant suknelės), tai darai žaviai, su humoru ir be makiažo. Net apie rimtas nelaimes rašai seksualiai, patraukliai. Pvz., skaniai praneši apie skyrybas. Tikrus draugus ima keisti sekėjai, su kuriais nesieja joks santykis, gyvenimas pamažu migruoja į virtualią realybę, kurioje tikroji valiuta yra klik‘as ir laik‘as. Gyvenimas, pateikiamas nuolatiniam kitų vertinimui, tampa našta, o teisė būti nevertinamam – siekiamybė. Nestebina, kad influenceriai suserga depresija, reguliariai vartoja psichotropinius vaistus ar alkoholį. Keista būtų nesusirgti.
Ar sekėjai turi prisiimti atsakomybę už šių žmonių sveikatą? Ko gero, ne. Turime rūpintis savo pačių sveiku protu. Galime tiesiog suprasti, kad matome paryškintą ar sukurtą tikrovę. Galime į šį procesą žiūrėti smerkiančiai, galime suvokti kaip verslo plano dalį. Galime priimti kaip žaidimą ar patys į jį įsitraukti paspausdami „like“ ar sukurdami savo įrašą.
Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Lyderystės programos vadovė
Komentaras skelbtas Žinių radijo laidoje „Lyderio dilema“
