Mūsų smegenyse – apie šimtas milijardų neuronų ir kvadrilijonas neuronų jungčių. Atskiros smegenų dalys atsakingos už įvairias funkcijas. Pavyzdžiui, kaktinė skiltis už abstraktų mąstymą, planavimą, momeninė skiltis už pojūčius, neverbalųjį mąstymą ir pan. Būtent kaktinė sritis leidžia mums priimti teisingesnius sprendimus. Kaip tyčia, ji užblokuojama, kai patiriame stresą – įsijungia migdolinė liauka, atsakinga už emocijas.
Svarbiausia žinia šiandien apie mūsų smegenis yra ta, kad mūsų smegenys yra elastingos, jos gali kisti. Kitaip tariant, mes galime jas vystyti. Pavyzdžiui, kairioji smegenų pusrutulio dalis yra atsakinga už pozityvias emocijas – džiaugsmą, ramybę. O dešinioji – labiau už „neigiamas“ emocijas – liūdesį, skausmą. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad meditacija vysto kairįjį smegenų pusrutulį, atsakingą už pozityvias emocijas. Tampame ramesni, laimingesni.
Lygiai taip galime dirbti su savimi – stiprinti pozityvaus mąstymo sritis, kurdami tokio mąstymo įpročius. Esu tikra, esame it įpročių maišai. Turime įpročius reaguoti, jausti, galvoti. Kartą su klientu, turinčiu stiprų polinkį pasinerti į liūdesį ir skausmą, pasidalinau naujausiais neuromokslo atradimais.
Papasakojau apie smegenų sritį ir jungtis, atsakingas už „neigiamas“ emocijas. „O, čia pas mane greitkelis“, – replikavo apie šias savo neuronų jungtis klientas. Tuomet kreipėme kalbą apie tai, kaipgi bus treniruojama smegenų dalis, atsakinga už ramybę, džiaugsmą. Žinoma, viskas nėra taip paprasta. Įpročiui sukurti reikia nuo mėnesio iki metų. Jei tai mūsų viso gyvenimo įprotis, jį pakeisti bus tikras iššūkis. Tam tikrai prireiks didelių valios pastangų. O tiksliau – didelio noro.
Teisybės dėlei, reikia pripažinti, kad nėra neigiamų emocijų, visos emocijos yra teigiamos ir turi savo funkcijas. Už jų slepiasi daug energijos. Pavyzdžiui, liūdesys padeda prisikviesti pagalbą. Pyktis – primena apie ribas mumyse, padeda pramušti sieną. Pasibjaurėjimas – inicijuoti pokytį visuomenėje. Mes negalime kontroliuoti emocijų, tačiau galime jas valdyti.
Žinau, kad yra skeptikų, kurie tvirtina, kad pozityvus mąstymas paremtas iliuzijomis. Ką galiu į tai atsakyti? Stiklinėje vandens yra pusė. Ar iliuzija sakyt „perpus pilna“? O kaip tuomet su skeptišku „perpus tuščia“? Juk tai taip pat „iliuzija“. Mūsų mąstymo įprotis. Nesąmoningas pasirinkimas. Mes nežinome, ir kokia bus ateitis.
Tikėjimas, kad „viskas tik į gerą“ gali būti mūsų pasirinkimas. Esmė ta, kad kai kurie pasirinkimai mums padeda, o kiti ne. Daugelis mūsų įpročių ir pasirinkimų yra nesąmoningi. Tačiau mokslininkai įrodė, kad mintimis – galvodami, mąstydami – mes galime keisti smegenų neurologinę struktūrą. Įdomu, kad smegenys – tai mūsų pasaulis, mūsų gyvenimas. Konkretūs mūsų įpročiai turi fiziologinę išraišką smegenyse.
Atsimenu, kaip pati apstulbau suvokusi, kad gyvenu pagal vieną mintį savo galvoje. Galbūt tai tik viena neurono jungtis. Valdanti visą mano gyvenimą. Sukurianti visą scenarijų. Suvokusi, kad ta „duotybė“, „tas visa valdantis gyvenimo principas“ viso labo tik menkas įprotis taip galvoti. Susiformavęs, kažkada vaikystėje iš konkrečios patirties.
Netiesa, kad mūsų smegenys kaip kompiuteriai. Tai žymiai sudėtingesnė neuronų ir jų jungčių sistema, kurią taip pat veikia išsiskiriantys hormonai.
Taigi, apie neuromokslo atradimus ir mitų išsklaidymą. Netiesa, kad mūsų smegenys kaip kompiuteriai. Tai žymiai sudėtingesnė neuronų ir jų jungčių sistema, kurią taip pat veikia išsiskiriantys hormonai. Numanoma, kad sąmonės fenomeną galėtų paaiškinti kvantinė fizika. Taip pat neteisingas ir mitas, kad mes išnaudojame tik 10 procentų savo smegenų pajėgumų. Išnaudojame visus pajėgumus. Tai veikiau skatinanti metafora – treniruodami savo smegenis galime pasiekti daugiau. Sukurti daugiau pajėgumų.
Ką svarbu žinoti tėvams? Vaikai gimsta su daugiau neuronų nei jiems reikia. Maždaug per pirmus kelis metus dalis nenaudojamų neuronų numiršta. Būdami su kūdikiu, vaiku, žadindami jo pasaulį ir smalsumą, įveiklinsime daugiau jo neuronų, kurie išliks gyvi. Ankstyvoji patirtis turi didelę įtaką mūsų smegenų struktūrai. Konkreti patirtis ir toliau gyvenimas pagal šią patirtį sustiprins konkrečias neuronų jungtis. Mokykloje mokydamiesi įvairių dalykų, lankydami skirtingus būrelius treniruojame skirtingas smegenų dalis – kuriame, įtvirtiname daugiau neuronų jungčių.
Grįžkime prie pradžioje paminėtos migdolinės liaukos, atsakingos už tokias stiprias emocijas kaip baimė, nerimas, bendrą jautrumą. Ši smegenų dalis taip pat ir emocinės atminties saugykla.
Vaiko, kurio vaikystė buvo traumuota, migdolinė liauka yra daug labiau išvystyta. Reiškia, daug greičiau įsijungia ir užblokuoja racionalųjį, reflektyvųjį mąstymą. Kai kam tai gali būti paaiškinimas, kodėl esu toks, koks dabar. Tačiau tai neatsako į klausimą, koks galiu būti ateityje. Tyrimai rodo, kad, praktikuodami pozityvųjį mąstymą, meditaciją, mes galime pakeisti savo smegenų neurologinę struktūrą.
Mes priešinamės galvojimui kitaip. Tam irgi yra paaiškinimas. Tai neįprasti, nauji, sunkesni neuroninių jungčių keliai. Kur kas paprasčiau tiesiog pakartoti seniai išmoktą tiesą – žingsniuoti pramintu neuronų keliu.
Neuromokslas atneša naujas žinias ir į vadybą, organizacijų elgseną, valdymą. Na bet apie tai kitą kartą.
Ak, ir dar pamiršau paminėti, kad tyrimai rodo, jog mes galime auginti naujus smegenų neuronus. Vadinasi, tie, kuriuos „sudeginau“ susidurdama su vaikų paauglystės krizėmis, atsistatys! Gaila, kad ne rūpesčio raukšlės kaktoje.
Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, „Žinių radijo“ laidos „Lyderio dilema“ autorė
