Kaip veikia kaitos virusas? Per palyginti trumpą laikotarpį išeina nemaža dalis darbuotojų, pvz., 20 ar 30 procentų. Likę galvoja: „Aš turbūt kvailas, kad čia dirbu, matyt, ir man reikia ieškoti darbo.“ Likti organizacijoje tampa tiesiog „ne lygis“. Tie, kurie išėjo, žinoma, irgi veltui laiko nešvaisto, pasakoja, kaip kitur yra geriau. Negi sakys, kad visgi anoj tvoros pusėj gal ir nėra žolė tokia žalia.
Kokie yra įsisukusio kaitos viruso organizacijoje simptomai? Pirmiausia, žinoma, išeinantys žmonės. Vyrauja neigiamos emocijos: nepasitenkinimas ir nihilizmas, pasireiškiantys nuolatiniu burbėjimu, peikimu, o kartais ir vagystėmis iš organizacijos (mažų mažiausiai darbo laiko, klientų ir net materialaus turto). Įsigalėja tiesiog organizacijos menkinimas. Iš pradžių vadovai bando kaitą kompensuoti naujai įdarbintais žmonėmis, tačiau tie irgi greitai suserga. Tuomet bando kalbėti su darbuotojais, aiškintis kaitos priežastis ir jas šalinti, tačiau dažnai niekas nepadeda. Kartais tenka tiesiog atleisti visus skyriaus ar organizacijos darbuotojus ir priimti naujus, „neužsikrėtusius“.
Turime kaitą (deja, tik į vieną pusę – per sieną iš Lietuvos), nepasitenkinimą ir nihilizmą. Tiesiog madinga kuo labiau „pavaryti“ ant Lietuvos. Kaip kitaip pagrįsi, kodėl išvažiuoji.
Paralelės su šia verslo organizacijų liga ir šiandienine Lietuvos situacija akivaizdžios. Turime kaitą (deja, tik į vieną pusę – per sieną iš Lietuvos), nepasitenkinimą ir nihilizmą. Tiesiog madinga kuo labiau „pavaryti“ ant Lietuvos. Kaip kitaip pagrįsi, kodėl išvažiuoji.
Nors apžvalgininkas K.Girnius ir šaiposi, kad po kiekviena lova matome rusų šnipą, supranti, kad ne mažiau už kibernetinius yra pavojingi šie – moralę pakertantys virusai.
Tampa akivaizdu, kad maži atlyginimai ar vadovavimas nėra svarbiausios emigracijos priežastys. Gyventi ir kurti Lietuvai yra... ...? Hm... sunku ir rasti tinkamą žodį... Nemadinga?
Kažkuomet dominuodavo gyvenimo aprašymai, kuriuose žmogus dirba vienoje įmonėje visą gyvenimą. Tokių mažėja, greitai visai išnyks. Šiandien tai laikoma trūkumu. Geriau – įvairios darbovietės, keičiamos maždaug kas ketverius metus. Normalu nebeprisirišti prie organizacijos, išbandyti įvairius sektorius, organizacijų kultūras. Gal taip ir apie tėvynę? Tik seni dinozaurai renkasi gyventi vienoje šalyje? Svarbu išbandyti gyvenimą įvairiose? Jei jau taip, dar svarbiau rūpintis mūsų šalies gyvenimo kokybe ir gera atmosfera, kad kuo daugiau jaunų žmonių atvažiuotų ir džiaugtųsi gyvenimu čia.
Grįžkim prie kaitos viruso Lietuvoje. Žinoma, kad liguistas mėgavimasis šalies menkinimu yra žalingas. Tūlas apžvalgininkas negailėdamas išdeda viską aplink, o kitame straipsnyje jau rėkia: Lietuva nyksta akyse. Tiesa, nepaminėjau, kai organizacijas apima kaitos virusas, ne visi išeina – lieka tie, kurie negali susirasti kito darbo.
Juokėmės iš valdžios bandymo uždrausti rašyti neigiamus straipsnius. Įsivaizduokime organizaciją, kurioje draudžiama kalbėti apie skaudulius. Degradacija garantuota. Visgi kitas mumyse įsigalėjęs kraštutinumas irgi bėda. Sveika – atviras kalbėjimas apie problemas (pageidautina su humoru) ir...! – jų sprendimas kartu susitelkus.
Tai kaipgi stabdyti kaitos virusą Lietuvoje? Pradedant nuo savęs – puoselėjant meilę gimtajam kraštui žodžiu, raštu ir darbu. Tegu tai tampa nauja... mada?
Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, Baltijos šalių ICC koučingo trenerė, „Žinių radijo“ laidos „Lyderio dilema“ autorė.
