Galima ir pratęsti – ar geras tėvas (mama), kuris vaiką ugdo pagal bizūno ir meduolio (kartais šeimose vadinamu „morka“; „pakabinau morką“) taisyklę.
Tyrimai su gyvūnais (pvz., pelėmis, šunimis) rodo, kad apdovanojimas yra vienas veiksmingiausių būdų skatinti norimą elgesį. O skausminga bausmė – lygiai taip efektyvus būdas šalinti nepageidaujamą elgesį. Savu noru itin retas kiša pirštus į ugnį.
Kas gali būti „meduolis“ vadovo (-ės) rankose: premija, nepiniginis apdovanojimas (kelionė, laisvadienis), oficiali padėka ir paprastas „ačiū“.
Dažniausiai taikomas bizūnas – griežtas žodis, kritika, privilegijų atėmimas ar dar rimtesnė bausmė.
Kur kas svarbesnis klausimas – o kas gi yra skatinama.
Šeimoje tikslas – išauginti dorą, teisingą, gerą žmogų. Taigi dažniausiai skatinamas padorus, pareigingas, sąžiningas elgesys, rūpestis kitu.
Organizacijoje? Atvejų būna kur kas įvairesnių. Paprasčiausias – geresni rezultatai, didesni pardavimai. Retesnis – kūrybiškumas, verslumas, autonomija.
Ar pakanka žmogų ugdyti botagu ir saldainiu?
Visad geriausia atsakyti į panašius klausimus, užduodant juos sau pačiam. Ar man patiktų, jei mane skatintų morka ir bizūnu?
Jausmas ne koks – lyg treniruojamo zuikio. Lyg būčiau tik tam, kad atlikčiau kokį veiksmą, sukurčiau rezultatą. Atrodo, mano asmenybė, mano poreikiai visiškai nesvarbūs. Gal tai priežastis, kodėl vis dar tiek daug nemotyvuotų žmonių įmonėse?
Ir bauda, ir apdovanojimas – išorinio skatinimo metodai. Išorinė motyvacija – tai, ką gauni iš išorės ir pastangas dedi tik dėl to.
Vidinė motyvacija – mūsų viduje gyvenantis noras imtis veiksmų, pasitenkinimas ir džiaugsmas, kylantis iš veiklos, kurios imiesi, kuri tau tikrai patinka, o ne dėl išorinio apdovanojimo.
Tyrimai patvirtina – išorinis skatinimas mažina vidinę motyvaciją.
Vieno asmens (ar jų grupės) poreikių tenkinimas, išaukštinimas - taip pat ydinga praktika, įgaunanti netikusias formas. Svarbi pusiausvyra tarp individo ir komandos (organizacijos, visuomenės) interesų bei taisyklių. Iš vienos pusės skatinimas ir baudimas – tai vieno asmens viršenybės prieš kitą išraiška, tačiau bendruomenės, žmonijos kaip grupės interesas visad buvo svarbesnis. Tai amžinas susitarimas, kuris vėl atverčiamas, ginčijamas ir gludinamas.
Atsakant į klausimą: vadovauti tik morka ir bizūnu gali būti paprasta, tačiau per siaura. Pametamas prasmės jausmas, dvasingumas (vis labiau pamirštamas, tačiau nuo to reikšmės nepraradęs organizacijų elementas), vidinis malonumas, kylantis iš veiklos.
Kokia yra visuomenė, kuri ugdoma vien bizūno ir meduolio principu? Toli ieškoti nereikia – nelaisva, autoritarinė, ribota.
Ko gero, taip ir šeimoje, ir organizacijoje.
Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa management laboratory“ įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Lyderystės programos vadovė. Komentaras skelbtas Žinių radijo laidoje „Lyderio dilema“.
