Taigi energija ir laikas – mūsų didieji dienos resursai.
Metų pradžioje galime tarsi iš viršaus pažvelgti į 2021-uosius. Kam turi užtekti energijos? Artimiesiems, mylimam darbui, svarbiausiems profesiniams tikslams, mažiems džiaugsmams, poilsiui, kelionėms, asmeniniams pomėgiams. Daug nuo mūsų priklauso.
Na o kam ir kur nukeliavo energija 2020-aisiais?
Bendraudama su klientais, kolegomis, matau ir girdžiu apie kelias esmines problemas. Vienas ypač išsikerojęs įprotis – mobilusis telefonas. Jei mobiliajame naršote tik vieną valandą per dieną, vadinasi, 15 parų metuose „išleidote“ telefonui. Visgi statistika byloja, kad vidutiniškai išmaniojo įrenginio vartotojas 2020 m. per dieną mobiliame įrenginyje praleido 3 val. ir 6 min. (dėl COVID vartojimas augo vidutiniškai 23 minutėmis per dieną), o per metus tai sudaro 47 paras. Brangus malonumas.
Jei mobiliajame naršote tik vieną valandą per dieną, vadinasi, 15 parų metuose „išleidote“ telefonui.
Kitas iš dalies susijęs įprotis – žinių vartojimas. Žinios, mokymasis, aišku, yra pozityvus dalykas, tik tenka stebėti, kaip dažnai žinios ir veiksmas (tai yra įgūdis) gyvena nesusiekiančiuose induose. Kas nors nepaliaujamai dalyvauja mokymuose, tiesiog šuoliuoja iš vienų į kitus, tačiau to žmogaus gyvenime niekas nesikeičia.
Žinios, informacija ar gražios kalbos apie trokštamus dalykus (pvz., gyvenimą be streso) dažnai menkai siejasi su tikrove arba, kitaip tariant, nepritaikoma praktikoje. O mokomės iš tiesų darydami, eksperimentuodami, taikydami žinias praktiškai. Pavyzdžiui, koks specialistas, dėstantis apie įtampos valdymą, gyvenime patiria didelę įtampą ir sunkiai ją įveikia, o apie streso valdymą nieko negirdėjęs verslininkas su šypsena triauškina iššūkius. Pirmu atveju asmuo turi žinias, antru – įgūdžius. Mokymasis be taikymo praktikoje neturi prasmės. O mokomės pastaruoju metu tiek daug, kad laiko įgyvendinti žinioms ir idėjoms tiesiog nebelieka.
Šie įpročiai – lyg nematomos skylės, pro kurias išteka mūsų energija, kurią galėtume nukreipti į gerus ar bent naudingus darbus.
Daugybę mūsų energijos suvalgo iš pirmo žvilgsnio nepastebimi, bet dienas ir sveikatą juodinantys įpročiai: stengiantis būti geresniam už aplinkinius, teisiant save ir kitus, nešiojant nuoskaudas ir mintijant, kad gyvenimas yra neteisingas, rezgant keršto planus, nerimaujant, delsiant ir atidėliojant, nesilaikant pažadų ir graužiantis. Šie įpročiai – lyg nematomos skylės, pro kurias išteka mūsų energija, kurią galėtume nukreipti į gerus ar bent naudingus darbus.
Jau 2021-ieji! Vis ruošiamės rašyti švarraštį (nuo kito mėnesio maitinsiuosi sveikai, sportuosiu, eisiu į teatrą, skirsiu laiko draugams, nebedarysiu klaidų), galvodami, kad vis dar rašome juodraštį.
O gyvenimas ir yra švarraštis, pilnas subraukymų, piešinukų, sąmoningų ir nesąmoningų improvizacijų. Kas dieną atverčiame naują lapą, o kiekvienais metais – naują skyrių. Galiausiai kažką būname „parašę“ ir mūsų knyga atgula į slėpiningus amžinybės klodus.
Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Lyderystės programos vadovė
Komentaras skelbtas Žinių radijo laidoje „Lyderio dilema“
