Alisa Miniotaitė: Kodėl darbdaviai nenori vyresnių nei keturiasdešimties?

Pirmą kartą su tuo susidūriau daugiau nei prieš 15 metų. Su tuo – „Alisa, kokius senius čia mums siūlai?“. Tuomet komentarus priėmiau gan natūraliai, pačiai buvo dvidešimt keleri – gal ir tikrai 40 metų jau „senis“?
Alisa Miniotaitė
Alisa Miniotaitė / Ramūno Blavaščiūno nuotr.

Kita rimčiau dėmesį atkreipusi situacija – 50 metų kolega, atleistas iš aukštų pareigų, nes „kompanijai tapo per brangus, be to, įmonė norėtų „šviežio“ kraujo“. Organizacijos požiūris suprantamas. Tačiau kito darbo šis vadovas nebesusirado. Nebepatrauklus darbo rinkoje. Pradėjo savo verslą.

Tad žinojimas, jog rinkoje yra pageidaujami jauni (tai yra iki 40 metų darbuotojai) jau daugelį metų yra tapęs darbo dalimi. Ir vis vien kirba mintis, kodėl keturiasdešimtmetis – jau ne toks geras darbuotojas. O ką daryti, jei tau penkiasdešimt?

Pagal Jungtinių Tautų vertinimą žmogus iki 45 yra laikomas jaunu, 45–65 metų – vidutinio amžiaus, nuo 60–65 – vyresnio amžiaus. Taigi kodėl Lietuvoje nuo 40 metų jau vyresnis, o nuo 45 – „tikrai vyresnis“, tai yra tas, kuris jau patiria realių sunkumų ieškodamas naujo darbo?

Nuolat derindama darbdavių ir darbuotojų lūkesčius, puikiai suprantu, kad darbdavys nori augančio darbuotojo. Ir tai, ko gero, yra vienas svarbiausių dalykų. Augantis – tai smalsus, besidomintis, besimokantis, įgyjantis naujas žinias ir jas taikantis darbe. Toks darbuotojas suteikia darbdaviui labai gerą ir svarbų jausmą, kad augdamas šis darbuotojas augins ir įmonę. Jis atneš naujų žinių, tobulėsime kartu, su tokiu darbuotoju aš laimėsiu konkurencinėje kovoje.

Pripažinkime, „augančių“ 40-mečių, o juo labiau 50-mečių, yra gana mažai. Tokio amžiaus darbuotojas dažniausiai save pateikia kaip ekspertą – „aš jau esu toks labai pilnas žinių, imkite mane ir skaitykite“. O žinome, kad šiame dinamiškame pasaulyje žinios keičiasi beveik kas dieną.

Kitas dalykas, kuris krenta į akį darbo pokalbių su „vyresniais“ metu, – tai neigiamas požiūris ir daug susikaupusių kandidato nuoskaudų: neįvertintas, neteisingai atleistas, ignoruojamas (nekviečiamas į darbo pokalbius). Tai objektyvu ir suprantama – visi norime būti vertinami. Tačiau problema kyla, kai darbuotojas šias nuoskaudas pradeda lieti darbo pokalbio metu. Žinoma, kad darbdavys išsigąsta: „ar jis taip elgsis kiekvieną dieną, ar taip „nuodys“ atmosferą ir mano kolektyve?

Norėdami dar geriau suprasti darbdavio požiūrį, savo organizacijoje atlikome tyrimą – apklausėme Lietuvos įmonių vadovus, kodėl, jų nuomone, kiti darbdaviai vengia priimti vyresnius nei 40 metų darbuotojus ir kuo turėtų pasižymėti 50 metų darbuotojas, kad darbdavys norėtų jį priimti į darbą.

Visų pirma, svarbu pažymėti, kad yra įmonių, kurios pageidauja vyresnių darbuotojų. Tai įmonės, kurioms svarbiau stabilumo užtikrinimas. Darbdaviai vertina vyresnio amžiaus asmenų privalumus: patirtį ir ekspertiškumą, lojalumą ir patikimumą bei įvardija sritis, kuriose vyresnio amžiaus specialistai ir vadovai ypač tiktų: žmogiškųjų išteklių valdymas, konsultavimas, klientų aptarnavimas, kompleksiniai ir ekspertiniai IT sprendimai.

„Augančių“ 40-mečių, o juo labiau 50-mečių, yra gana mažai. Tokio amžiaus darbuotojas dažniausiai save pateikia kaip ekspertą.

Visgi neigiamų nuostatų apie vyresnio amžiaus darbuotojus sąrašas ilgesnis: žemas energijos lygis ir darbo greitis („turi mažiau energijos“, „tiesiog lėtesni, nespės su tempu“; „ateina jau pavargę ir sunku tikėtis ugnelės darbe“), lankstumo stoka („žmogus seno sukirpimo, per mažai lankstumo“, „kitiems diktuos savo sąlygas, nebus lankstus, prisitaikantis“), nenoras mokytis („nėra linkę mokytis, keistis, atrasti kažką naujo, persikvalifikuoti“, „yra susiformavę“), didesni atlyginimo lūkesčiai („jaučiasi užsitarnavę didelio atlyginimo, tai ne visuomet pagrįsta ir atitinka sukuriamą vertę“, „solidesni žmonės nori didesnio atlyginimo“, „vyresnio amžiaus pardavėjai nori didesnės fiksuotos atlyginimo dalies, didesnė socialinių garantijų svarba“).

Atsakydami į klausimus, o kuo gi turi pasižymėti vyresnio amžiaus darbuotojas, kad darbdavys noriai priimtų jį į darbą, darbdaviai vardijo: ekspertas, besidomintis savo sritimi, tobulėjantis, skaitantis, dalyvaujantis mokymuose, aktyvus ir energingas, gebantis rasti bendrą kalbą su jaunąja karta, iniciatyvus, lankstus ir atviras.

Darbdavių nuogąstavimai pagrįsti. Tuo pačiu daugelis suprantame ir vyresnio amžiaus darbuotoją: dirbau daug metų, užsitarnavau pagarbą, noriu būti įvertintas, objektyviai turiu mažiau sveikatos ir noro „plėšytis“.

Taigi, ką daryti, jei tau 40+ metų ir nori išlikti konkurencingas darbo rinkoje?

Būk savo srities ekspertas, aktyviai ja domėkis, dalyvauk mokymuose.

Gyvenk sveikai: sportuok, sveikai maitinkis, išlik energingas.

Aktyviai naudok bendravimo įgūdžius: bendrauk su įvairaus amžiaus žmonėmis.

Pažvelk į situaciją darbdavio akimis – juk jis nori, kad atėjęs kurtum vertę jo organizacijai.

Turėk planą ir B: ką veiksi ir iš ko gyvensi, jei visgi tapsi nebepatrauklus darbdaviams.

Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, „Žinių radijo“ laidos „Lyderio dilema“ autorė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis