– Moterys yra prastesnės vadovės. Supranti, jų smegenys kitaip veikia.
Och... Nėra jokių įrodymų, kad moterų smegenys prasčiau veikia. Ši tema svarbi, jautri, platesnė nei tik kalbos apie lygias galimybes ir sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Nesu feministė ir negalvoju, kad būtina įvesti moterų kvotas organizacijų aukščiausiuose postuose. Mums (moterims) rūpi klestinti, o ne nykstanti Lietuva, mums rūpi laimingi vaikai, mums patinka būti mamomis, o drauge norime realizuoti save darbe ir pasiekti puikiausių profesinių rezultatų.
Visuose segmentuose vyrų darbo užmokestis didesnis nei moterų, tačiau atlygio skirtumas didžiausias kvalifikuoto darbo srityje (apie 25 proc.), o aukščiausio lygmens darbuotojų bei vadovų grupėje – net 30 procentų.
Šiomis dienomis „Bloomberg“ taip pat publikavo Didžiojoje Britanijoje atlikto vyrų/moterų atlyginimų tyrimo duomenis. Visuose segmentuose vyrų darbo užmokestis didesnis nei moterų, tačiau atlygio skirtumas didžiausias kvalifikuoto darbo srityje (apie 25 proc.), o aukščiausio lygmens darbuotojų bei vadovų grupėje – net 30 procentų. Šioje šalyje nuo 2018 balandžio mėn. įsigalios įstatymas, priversiantis kompanijas ne tik viešinti mokamus vidutinius atlyginimus (kaip ir pas mus), bet ir nurodyti atskirai vyrų bei moterų gaunamus vidutinius atlygius.
Įdomu, kad, anot „Bloomberg“, darbo užmokesčio skirtumas pradeda augti nuo 40 metų. Jei jaunos moterys uždirba beveik tiek pat, kiek jauni vyrai, nuo 40 metų atlyginimų žirklės didėja. Šie duomenys priminė prieš dešimtmetį publikuotą mokslininkės L.Brizendine straipsnį. Jos nuomone, moteris karjeros kelyje sustabdo menopauzė.
Prieš Kalėdas vakarieniaujant su drauge, ši dalijasi: „Žinai, jau nebenoriu plėšytis, pagaliau noriu pagyventi sau.“ Puikiai suprantu. Dvidešimt metų ardantis tarp namų ir darbo, nuovargis neišvengiamas. Ir kilti į naują kovą dėl karjeros paprasčiausiai nebėra jėgų. O gal tai niekada ir nebuvo svarbu?
Menopauzė – laikotarpis, kai moteris įžengia į naują gyvenimo etapą. Tokį, kuriame dar nebuvo. Baigiasi vaisingumo laikas, smarkiai plonėja oda, hormonų persitvarkymas daro neigiamą įtaką savijautai. Galbūt moterys jaučiasi ir nurašytos kaip vaisingos partnerės. Vyrai to nepatiria. Lytinis gyvybingumas tęsiasi dar ilgai.
Vidutinis amžius, kai darbuotojai užima aukščiausią kompanijų postą (tą, kuriame moterų vos 2 proc., anot „Harvard Business Review“; beje, 2007 moterų tarp CEO buvo lygiai tiek pat – 2 proc.) – 44 metai. Žodžiu, tikrai ne tuomet, kai moterys jaučiasi daug galinčios. Kai moterims sugrįžta jėgos – maždaug 50-ais gyvenimo metais, traukinys jau būna nuvažiavęs. Tiesa, šioje amžiaus grupėje JAV nemaža dalis moterų nusprendžia įgyti naują profesiją ar skirtis – pradėti naują kelią.
Akivaizdu, kad suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą – rimtas iššūkis. Jei nori atsiduoti karjerai, reikalingas arba be galo supratingas sutuoktinis, arba vienišiaus gyvenimas. Dažniau supratingo sutuoktinio vaidmenyje – moteris.
Dirbdama darbuotojų atrankų ir mokymų srityje, ne kartą susidūriau su talentingomis jaunomis moterimis, kurios kažkodėl nemano, kad gali pretenduoti į aukščiausias pareigas. Nors giliai širdyje ir norėtų. Jausdama, kad problema gali būti ne prastesnėje smegenų veikloje, o įsitikinimuose, nusprendžiau atlikti tyrimą. 2018 m. sausio mėn. apklausėme daugiau nei 300 jaunų (gimusių po 1990 m.) Lietuvos vyrų ir moterų. Rezultatai nustebino.
Moterys kone vienodai kaip ir vyrai svajoja uždirbti milijoną ar tapti direktorėmis, tačiau, paklausus apie įsitikinimus, rezultatai išsiskyrė. Jaunos moterys beveik netiki, kad gali tapti milijonierėmis ar aukščiausio lygio vadovėmis. Septynbalėje skalėje vyrų įsitikinimas, kad „galiu uždirbti milijoną“, siekė 6,25, moterų – 4,47; „galiu turėti savą verslą“: vyrų – 6,50, moterų – 4,68; „galiu tapti generaliniu direktoriumi (-e)“: vyrų – 6,00, moterų – 4,84.
Įdomu, kad moterys net mažiau nei vyrai tiki, kad „gali laimingai nugyventi gyvenimą“.
Dabar jau dukterų teiraujuosi, kur šuo pakastas. „Mama, taigi visuomet blogiausi darželyje ar mokykloje tik berniukai. Mergaitės turi būti geros, plaukti pasroviui. Jei kas ir pasipriešina mokykloje neteisybei, tai tik berniukai.“
Verslas – pats tikriausias ir be galo įdomus žaidimas. Įtraukiantis, kūrybiškas, azartiškas, reikalaujantis panaudoti visus vidinius resursus, leidžiantis pajusti saldų sėkmės skonį. Niekas negimsta vadovu ar lyderiu. Juo tampama ugdant gebėjimus, kylant ir krintant metai iš metų. Lyderystė neturi nieko bendro su vyriškumu ar moteriškumu. Ji – žmogiška.
Šiandien moterų potencialui Lietuvos švietimo sistemoje riba nubrėžiama itin anksti. Neskatinama svajoti, drąsa – veikiau yda nei privalumas. Trūksta sėkmės pavyzdžių. Vyrauja nuomonė, kad jei jau sėkminga karjera, tai jau ne moteriška arba visiškai apleidusi šeimą. Moterys tampa neatsparios nesėkmei (o ji neatsiejama kiekvieno verslo, lyderystės dalis). Susidūrus su rimtesne nesėkme, galvose pasitvirtina seniai įkaltas įsitikinimas: „taigi sakiau nešokti aukščiau bambos“ arba „tai ne man“.
Nemanau, kad galima kaltinti vyrus, kad jie užkerta kelia moterų karjeroms, kad vadovų klubai – vyrų klubai. Sveika konkurencija leidžia laimėti visiems. Išnaudotas moterų potencialas kuria naujas galimybes visuomenei, bet svarbiausia – kiekviena moteris gali tapti laiminga, realizuodama save ir profesiniame gyvenime.
Tikiu, kad vyrai nenori, jog jų dukros taptų tik aptarnaujančiu personalu. Aš taip pat savo dukroms linkiu skleisti sparnus taip plačiai, kaip tik jos norės.
*respondentai paprašyti įvertinti, kiek sutinka su teiginiu 7-balėje skalėje, kur 1 – visiškai nesutinku, 7 – visiškai sutinku.
Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, Baltijos šalių ICC koučingo trenerė, „Žinių radijo“ laidos „Lyderio dilema“ autorė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Alisa Miniotaitė: Kodėl kuklumas nebe vertybė?
