Žinoma, jei norime įvertinti, kokios kompetencijos bus reikalingos, turime pažinti ateities kontekstą. Kas būdinga 21 amžiaus rytojui? Ilgesnė gyvenimo trukmė, besitęsiantis technologijų vystymasis, persikeliantis į organizmų ląsteles, informacines technologijas, robotus, dar aršesnė, globalizacijos ir technologijų pažangos skatinama verslo konkurencija. Šiandien idėja gali būti nukopijuota per vieną dieną, o daugelį verslo sektorių įėjimo į rinką barjerai mažėja. Supykęs ant savo banko, šiandien gali pats atidaryti banką.
Viena didžiausių ir ryškiausių tendencijų – nepaprastai dideli informacijos kiekiai. Socialiniuose tinkluose kiekvienas tampame informacijos kūrėju: nuo raportavimo iš restoranų iki analitinių straipsnių. Mes dalinamės perskaityta informacija. Galų gale ta milžiniška informacijos talpykla – internetas.
Taigi, kas šiame kontekste yra svarbu? Ilgėjanti gyvenimo trukmė, didelis gyvenimo ir pokyčių tempas lemia būtinybę mokytis visą gyvenimą. Svarbus mokėjimas mokytis. Reikalingos papildomos kompetencijos analizuoti didžiulius informacijos kiekius: kritinis ir analitinis mąstymas, gebėjimas matyti ne tik tai, kas pasakyta, bet ir tai, kas nepasakyta. Vis dar labai daug žmonių mano – parašyta, reiškia tiesa. Dažniausiai – tai kito žmogaus nuomonė. Kokį požiūrį autorius atstovauja? Koks jo interesas? Jei ir nenorėjo klaidinti, galbūt jis pats klydo ar netinkamai pasinaudojo informacija? Aibė tyrimų pasaulyje atliekami nekorektiškai. Be abejo, kad galėtum struktūruoti, atsijoti informaciją, turi pasižymėti ir sisteminiu mąstymu.
Ar svarbūs išliks socialiniai gebėjimai? Taip. Pagrindinis – gebėjimas prisitaikyti prie kitų, tapti skirtingų kontekstų, bendruomenių, komandų dalimi. Tempas toks didelis, kad organizacijų komandos neturės laiko integruoti atitolusių narių. Netinki, nenori, vadinasi, ne su mumis. Jau praėjusiame amžiuje komandos buvo laikomos organizacijų stiprybe, kurią sunku nukopijuoti. Neuromokslininkai gebėjimą prisitaikyti sieja su socialine intuicija – įgūdžiu pažinti kitų jausmus ir mintis bei jautrumą kontekstui – supratimą, kas kokioje situacijoje tinka. Pridėkime savęs pažinimą, gebėjimą išlaikyti optimizmą, ir jau praktiškai esi pasiruošęs ateičiai.
Be technologinio išprusimo, svarbus ir kūrybiškumas. Šiandien – tai gebėjimas rasti inovatyvius sprendimus. Gebėjimas nepasiduoti, atsitrenkus į sieną nesustoti, o ieškoti kitų, naujų išeičių. Kūrybiškumas – tai žinojimas, kad yra ir dar vienas kelias.
Ar viso to galima išmokti? Tikrai taip. Už visko slypi motyvacija. O tai irgi yra kompetencija! Kompetencija save motyvuoti, būti atsakingu už savo pasirinkimus ir tiesiog žinoti, ko noriu. Kai tikrai yra motyvacija, bus ir atkaklumas, ir atsparumas, ir valia.
Jei motyvacija taip svarbu, ar visa kita dar turi reikšmę? Kažkiek. Daugelį įgūdžių ir žinių mes galime įgyti. Kad galėtum suprasti savo motyvaciją, visgi būtina pažinti save. Taigi lieka savęs pažinimas ir motyvacija. Gebėdamas tvarkytis savo viduje, tvarkysiesi ir išorėje.
Be abejo, vienoje srityje mums galbūt reikės nueiti didesnį kelią (pvz., išmokti programuoti), kitoje – mažesnį (pvz., išmokti piešti). Bet taisyklė tokia, kad mūsų motyvacija skamba, kai einame savu keliu.
Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, Baltijos šalių ICC koučingo trenerė, „Žinių radijo“ laidos „Lyderio dilema“ autorė
